Dar sudėtingiau yra tada, kai esi kaltinamas sukčiavimu, nors iš tiesų taip nėra. Į tokią situaciją pakliuvo vilnietis Arvydas (vardas pakeistas), kuris per porą metų pateko net į 5 avarijas.
Jis pasakojo, kad daugelis jų net nebuvo jo kaltė. Pirmas įvykis buvo naktį, kai važiuodamas nepamatė ant kelio gulinčių išmėtytų rąstų. Antrasis – kai įvažiavo į didelę duobę.
Trečias – kitas vairuotojas įvažiavo į jo automobilį. Ketvirto įvykio metu vyras nutrenkė į kelią išbėgusią stirną. O paskutiniajame jau jis pats padarė avariją.
Arvydas skundėsi, kad dabar Lietuvos draudimas jį kaltina sukčiavimu, neva jis tyčia pridarė tiek daug avarijų, kad gautų draudimo išmokas.
Vyras piktinosi, kad daugelio tų įvykių jis net negalėjo numatyti, be to, dėl jų visų buvo kviesta policija, kuri įvykius fiksavo.
Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kiek dažni tokie atvejai ir ką daryti, jei draudimo bendrovė įtaria sukčiavimu.
Sukčiai kelyje – dažnas atvejis
„Lietuvos draudimas“ Komunikacijos vadovas Saulius Abraškevičius neatsakė, dėl kokių priežasčių ir kaip dažnai klientai įtariami sukčiavimu, kas jiems tokiu atveju gresia ar kaip įrodyti, kad jokios apgavystės nėra.
Tačiau jis paminėjo, kad draudimo bendrovės nuolat susiduria su nesąžiningų vairuotojų bandymais pasipelnyti deklaruojant didesnę žalą nei buvo iš tiesų, t. y. sąmoningai padidinant nuostolių sumą.
S. Abraškevičius pastebi, kad labai populiarus pasipelnymo būdas yra sukeliant fiktyvią avariją – vairuotojai vis dar dažnai nukenčia nuo vadinamų „pakišinėtojų“.
„Vairuojant automobilį reikia saugotis ir nepakliūti į sukčių pinkles, kai būna subtiliai sukeliamos avarinės situacijos. Tokie žmonės puikiai išmano kelių eismo taisykles ir naudojasi kitų eismo dalyvių neatsargumu.
Nebudrūs vairuotojai patiria nuostolių, todėl lieka kalti dėl eismo įvykio ir turi atlyginti nuostolius“, – akcentavo jis.
Baudos, „juodieji sąrašai“ ir jokių išmokų
Portalo „Draudimas.lt“ žalų administravimo skyriaus vadovo Viktoro Slavinsko aiškinimu, jei yra nustatoma neteisėta veikla, nesąžiningam klientui gresia visa „puokštė“ pasekmių.
Jis pabrėžė, kad tokiu atveju įvykis būna pripažįstamas nedraudžiamuoju ir asmuo negauna draudimo išmokos.
Be to, surinkti galimai nusikalstamos veikos įkalčiai būna perduodami teisėsaugai, yra pradedamas baudžiamosios teisės procesas.
Už sukčiavimą gresia viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 8 metų.
Pasak V. Slavinsko, tai priklauso nuo sukčiavimo masto – kuo apgaule įgytas ar pasikėsintas įgyti svetimas turtas (išmoka) yra didesnis, tuo didesnė ir gresianti bausmė.
„Nesąžiningi klientai taip pat patiria ir kitų finansinių nuostolių. Pvz., jeigu inscenizuojamas įvykis, kurio metu sudaužomos transporto priemonės, draudikui įvykį pripažinus nedraudžiamuoju visas finansines išlaidas tokiam turtui įsigyti bei apdrausti prisiima sukčiai.
Be to, jie yra įtraukiami į draudimo bendrovių „juoduosius sąrašus“ ir draudimo bendrovės su tokiais asmenimis jokių reikalų turėti nebenori“, – įspėjo „Draudimas.lt“ atstovas.
Ką daryti, jei kaltinimas sukčiavimu – neteisingas?
V. Slavinskas pažymėjo, kad bet koks įvykis, apie kurį pranešama draudimo bendrovei, privalo būti visapusiškai ištirtas.
„Tik atlikus visus būtinus žalos administravimo veiksmus draudikas gali įsitikinti, ar jam kyla pareiga atlyginti nuostolius pagal sudarytą draudimo sutartį.
Net jeigu įvykis iš šono ir atrodo įtartinai, tačiau draudėjas elgiasi sąžiningai, jam jokiu atveju negresia jokie nemalonumai“, – patikino pašnekovas.
Anot jo, svarbiausia, kad draudimo bendrovei būtų išsklaidytos bet kokios abejonės, taigi asmuo turi su ja bendradarbiauti: kuo greičiau atsakyti į visus klausimus, pateikti paaiškinimus.
„Draudimas.lt“ atstovas pripažino, kad pasitaiko įvairių gyvenimiškų situacijų, kai dėl streso ar individualių interpretacijų, kai asmenys pateikia neteisingus duomenis.
Pvz., kad rodė posūkį, nors taip nebuvo, ar nurodo neteisingą įvykio vietą, laiką.
„Tačiau draudimo bendrovei įsitikinus, kad įvykis nėra inscenizuotas, nėra siekiama elgtis nesąžiningai, o draudėjui teikiant visapusišką informaciją, bendradarbiaujant, jokių papildomų problemų sureguliuojant įvykį draudimo bendrovės klientui nekyla“, – patikino V. Slavinskas.
Sukčiai – per daug paslaugūs, veikia ne vieni
„Lietuvos draudimas“ atstovas atkreipė dėmesį, kad patekti į apgavikų pinkles galima neįvertinus perdėto vairuotojų paslaugumo
Pvz., kai sukčiai duoda pirmumo teisę kitam vairuotojui, nors patys turėtų ja pasinaudoti, ir taip sukelia avariją, siekdami iš jos pasipelnyti.
Pašnekovas paminėjo, kad dažnai sukčiai veikia grupėmis, t. y. su giminaičiais ar draugais, kurie važiuoja atskiromis transporto priemonėmis.
„Vienas automobilis važiuoja priekyje „taikinio“. Kitas, siekdamas sukliudyti vairuotojui išvengti avarijos, artinasi iš šono.
O trečiasis akimirksniu užlenda prieš pirmąjį automobilį ir taip sukuria situaciją, kad norint išvengti avarijos tenka stabdyti. Taip auka atsitrenkia į sukčiaus automobilio galą ir lieka kalta, nes ji nesilaikė saugaus atstumo“, – pasakojo S. Abraškevičius.
Jis įvardijo, kad populiariausios vietos dirbtiniams autoįvykiams yra žiedinės sankryžos, taip pat prekybos centrų parkavimo aikštelės, kur į pinkles įveliami mažiau patyrę ar neatidūs vairuotojai.
Pataria fotografuoti ir nepasiduoti manipuliacijoms
„Draudimas.lt“ atstovas skaičiavo, kad didžioji dauguma įvykių yra susiję su sąžiningais klientais – į tyrėjų akiratį patenka vos iki 1 proc. draudžiamųjų įvykių.
Vis tik nerimą kelią kasmet besikeičiantys ir tobulėjantys sukčiavimo metodai. Pvz., jei anksčiau avarijos būdavo inscenizuojamos atokiose vietose, be liudininkų, dabar jau nevengiama viešų vietų, intensyvaus eismo gatvių.
„Lietuvos draudimas“ atstovo pridūrė, kad pasitaiko ir tokių sukčių, kurie pasirinktą auką bando apkaltinti dėl automobilio apgadinimų, nesusijusių su tuo metu sukeltu eismo įvykiu, kad gautų kito asmens draudimo išmoką.
Dėl to, anot pašnekovo, yra būtina atidžiai vertinti situaciją, iš skirtingų kampų nufotografuoti transporto priemones, užfiksuoti kelio ženklus, kad specialistai lengviau išsiaiškintų įvykio aplinkybes.
„Sukčiai pasinaudoja efekto būsena po nelaimingo įvykio, todėl yra svarbu išlaikyti šaltą protą. Jei kyla menkiausias įtarimas – verčiau skambinti policijai.
Tą tai pat verta daryti, jei su jumis vis tiek bandoma susitarti, siūloma atsiskaityti grynaisiais pinigais ir nepildyti dokumentų, nepagrįstai vilkinamas įvykio deklaracijos pildymo procesas“, – rekomendavo S. Abraškevičius.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
