Kaip jau skelbta, nuo pirmadienio leidžiama vesti vaikus į darželius. Nuo gegužės 25 d. į mokyklas galės grįžti 1–4 klasių pradinukai, o nuo gegužės 30 d. – kitų klasių moksleiviai.
Iki to laiko galioja dauguma tėvams išduotų 60 dienų trukmės nedarbingumo pažymėjimų, leidžiančių prižiūrėti vaiką, neiti į darbą ir gauti iš „Sodros“ ligos išmoką.
Daugeliui kilo klausimų, ar būtina vesti vaiką į darželį, jei jis atsidarė? Ar nuvedus pasibaigs nedarbingumas ir „Sodra“ nemokės išmokos, o nenuvedus? Ar išleidus vaiką privalu tą pačią dieną grįžti į darbą? Ar negrįžus darbdavys gali fiksuoti pravaikštas ir atleisti?
Šiuos ir kitus klausimus portalas tv3.lt uždavė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.
Sprendžiant iš atsakymų, nesvarbu, ar išleisite vaiką, ar ne, nedarbingumas tęsis kol baigsis jo 60 dienų terminas (daugeliui – gegužės 30 d.). Tiek laiko bus mokama ir „Sodros“ išmoka.
Ji bus nutraukta tuo atveju, jeigu vaikas bus darželyje, o jūs į darbą nenueisite ir „Sodra“ apie tai sužinos. Arba jei sužinos, kad į darbą grįžote, bet darbdavys apie tai laiku nepranešė. Kaip tiksliai būtų tikrinami tėvai ir darbdaviai, ministerija neatskleidžia.
Primename, kad maksimali ligos išmoka yra 1776,03 euro per mėnesį arba 84,17 euro per dieną neatskaičius mokesčių. Tuo metu maksimali subsidija iš valstybės biudžeto už prastovose esančio darbuotojo darbo užmokestį gali būti 607 eurai arba 910,5 euro per mėnesį.
Kitaip tariant, daliai darbuotojų labiau apsimoka gauti ligos išmoką nei grįžti į darbą, jei šiame gresia prastova arba dėl susidariusios padėties darbdavys nemokės ankstesnių priedų.
Pateikiame visus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakymus.
Jeigu nuo balandžio 1 d. gavęs 60 dienų laikiną nedarbingumą vaiko priežiūrai žmogus išveda vaiką į darželį gegužės 18 d., kada pasibaigia laikinas nedarbingumas?
Išleidęs vaiką į ugdymo įstaigą darbuotojas grįžta į darbą. Pagal darbdavio pateiktą NP-SD2 pranešimą „Sodrai“ (nurodžius, kad asmuo nuo gegužės 18 d. dirbo ir neprarado pajamų), paskirtoji ligos išmoka nebebus mokama nuo gegužės 18 d.
Darbuotojui grįžus į darbą anksčiau nei išduotame nedarbingumo pažymėjime nurodytas nedarbingumo laikotarpis, darbdavys privalo teikdamas pranešimą „Sodrai“ nurodyti laikotarpį, kurį darbuotojas dirbo ir neprarado pajamų. Tokiu atveju ligos išmokos mokėjimas stabdomas.
Jeigu NP-SD2 pranešime bus nurodyta, kad dalį laikinojo nedarbingumo laikotarpio asmuo dirbo ir gavo darbo užmokestį arba atostoginius, ligos išmoka bus skiriama ir mokama tik už tas dienas, kurias darbuotojas nedirbo ir negavo pajamų.
Jeigu nedarbingumas pasibaigia ne gegužės 30 d., kas jį turi pabaigti ir kurią dieną? Jei tai nedarbingumą išrašęs gydytojas, kaip jam sužinoti, kad vaikas išvestas į darželį ir kad darbuotojui reikia pabaigti nedarbingumą?
Išduotas nedarbingumo pažymėjimas asmeniui grįžus į darbą nenaikinamas ir neanuliuojamas, nes pagal šį dokumentą jau pradėta ligos išmokos skyrimo ar neskyrimo procedūra. Kaip minėta anksčiau, darbuotojui pradėjus dirbti, darbdavys teikia pranešimą „Sodrai“, o paskirtoji ligos išmoka nuo tos dienos nebemokama.
Gydytojui pranešti nereikia, išskyrus tuos atvejus, kai gydymo įstaigos pagal savo vidinę tvarką skambina savo apylinkės pacientams ir teiraujasi dėl nedarbingumo pažymėjimo tęsimo ar stabdymo.
Tėvai privalo pranešti gydytojams, darbdaviams ar „Sodrai“, kad nepasibaigus 60 d. laikinam nedarbingumui išvedė vaiką į darželį? Ar jiems numatyta kokia nors atsakomybė už nepranešimą?
Gyventojas apie pasibaigusį nedarbingumo laikotarpį nuvedus vaiką į ugdymo įstaigą, turi pranešti tik darbdaviui, kuris pildo darbo laiko apskaitos žiniaraštį, o pagal jį – darbdavys privalo teikti duomenis „Sodrai“ su NP-SD2 pranešimu.
„Sodra“ ir dabar aiškinasi, ar vaikas lanko ugdymo įstaigą, ir jeigu lanko – ligos išmoka neskiriama, nes tėvams nėra būtinybės prižiūrėti vaiko namuose. „Sodra“ kiekvienu konkrečiu įtarimą sukėlusiu atveju ar gavus informacijos – kreipiasi į ugdymo įstaigą. Pradėjus ugdymo procesą bus tikslinama, ar vaikas jau lanko šią įstaigą.
Paaiškėjus, kad asmens vaikas jau lanko ugdymo įstaigą, išsiaiškinus visas aplinkybes išmokėta ligos išmoka gali būti išieškoma iš išmokos gavėjo.
Jeigu nepasibaigus laikinam nedarbingumui žmogus išveda vaiką į darželį, tačiau į darbą negrįžta, ar darbdavys turi teisę jam skaičiuoti pravaikštas?
Gyventojas apie pasibaigusį nedarbingumo laikotarpį nuvedus vaiką į ugdymo įstaigą turi pranešti darbdaviui, kuris pildo darbo laiko apskaitos žiniaraštį, o pagal jį – darbdavys privalo teikti duomenis „Sodrai“ teikiant NP-SD2 pranešimą.
Darbuotojų ir darbdavių santykius taip pat jų teises prižiūri Valstybinė darbo inspekcija. Bet nedarbingumo metu darbdavys negali skirti darbuotojui pravaikštos. Paminėtina, kad nuvedus vaiką į ugdymo įstaigą, ligos išmoka nemokama, o neatvykus į darbą nemokamas darbo užmokestis. Tai reiškia, kad tuo laikotarpiu asmuo negautų pajamų.
Jeigu darbdavys dėl kokių nors priežasčių nepraneša „Sodrai“, kad darbuotojas grįžo į darbą nepasibaigus nedarbingumui, ar jam bus toliau mokama ligos išmoka? Kokios sankcijos numatytos darbdaviui už tokio pranešimo nepateikimą?
Išsiaiškinus visas aplinkybes ligos išmokos mokėjimas gali būti stabdomas, o permokėtos ligos išmokų sumos gali būti išieškomos.
Jeigu darbuotojas dirba, tačiau tai nėra įrašyta darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, tai laikoma nelegaliu darbu. Nelegalaus darbo kontrolę vykdo Valstybinė darbo inspekcija. Už nelegalų darbą darbdaviui grėstų atsakomybė.
