Vis dėlto elektros gamyba iš atsinaujinančių šaltinių yra gana nepastovi. Vienu metu, pavyzdžiui, vėjuotą ir saulėtą dieną jos pagaminama labai daug. Tačiau apniukusią dieną be vėjo – jos pagaminama labai mažai.
Taigi ekspertai atviri – jei situacija nesikeis ir nebus pakankamai investuojama į energijos kaupimo įrenginius, tuomet daliai gyventojų ir verslų už elektrą teks mokėti daugiau.
Gaminančių vartotojų skaičius didėja
Lietuvos gyventojai vis dažniau įsirengia saulės elektrines. Be to, elektrą gamina ir pastatytos vėjo elektrinės. Skaičiuojama, kad šiuo metu gaminančių vartotojų skaičius jau viršijo 140 tūkst.
Be to, elektrą gamina ir didieji jos gamintojai.
Vis tik tiekėjai pripažįsta, kad jei elektros pagaminama per daug, didmeninė jos kaina biržoje neretai būna neigiama, t.y. elektros pardavėjai galiausiai moka pirkėjams už sunaudotą energiją, o ne priešingai, kaip yra įprasta.
Tiesa, dalis negaminančių gyventojų iš to neretai išlošia bei sutaupo, o į saulės ar vėjo elektrines investuojantys juridiniai ar fiziniai asmenys priversti skaičiuoti nuostolius.
Tačiau jau dabar ekspertai kalba, kad dėl dirbtinio intelekto plėtojimo, didėjančio elektromobilių skaičiaus ir kt. elektros poreikis tik didės.
O ir vartotojams kyla rizikų, kad už elektrą ateityje jie bus priversti permokėti, jei nebus ieškoma sprendimų.
Neigiama elektros kaina ar nepastovumas rinkoje?
„Artea“ banko ekonomistė Indrė Genytė–Pikčienė naujienų portalui tv3.lt teigė, kad energetikos rinka iš tiesų išgyvena transformacijos laikotarpį.
„Tokie atsinaujinantys elektros energijos (AEI) šaltiniai, kaip vėjas ar saulė, pasižymi gamybos nepastovumu.
O kai AEI šaltiniai sudarys didelę dalį pajėgumų, didėja energijos tiekimo nestabilumo rizikos dėl laikotarpių, kuomet saulės, vėjo generacija bus nepakankama“, – dėmesį atkreipė ekonomistė.
Jos vertinimu, trūkstant elektros, Lietuvai ir toliau kurį laiką reikės energiją importuoti.
„O piko metu stebėsim net neigiamas kainas. Kad užsitikrintume visišką savarankiškumą, būtina turėti daugiau akumuliacinių galių (kaupiklių).
Tuomet galėsime tikėtis ir stabilesnių kainų“, – kalbėjo I .Genytė–Pikčienė.
Ruoštis turi ir buitiniai elektros vartotojai, ir verslas
„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas antrina, kad rizika, jog ateityje elektros kaina bus nestabilesnė, didėja.
„Tikėtina, kad ateityje Europoje, įskaitant ir Lietuvą, matysime rekordiškai žemas kainas. Gali būti, kad iš tiesų jos bus ir neigiamos. Nes Europos Sąjunga (ES) yra vis labiau priklausoma nuo atsinaujinančios energetikos.
O vasara yra santykinai palankus metas atsinaujinančiai energetikai, kadangi tokiu laikotarpiu intensyviai šviečia saulė ir ji generuoja daug elektros“, – svarstė ekonomistas.
Tačiau žiemos laikotarpis, pasak A. Izgorodino, išryškina dideles rizikas.
„Praėjusią žiemą turėjome Europoje tikrai nemažai savaičių, kai vėjas nepūtė, o saulė nešvietė ir tuo pat metu buvo šalta. Dėl to Europoje stebėjome elektros kainų augimą, kuris užtruko pakankamai ilgai.
Negana to, tai galiausiai skatina įvairių kitų prekių ir paslaugų brangimą. Tad rizika, kad ateityje mes matysime daug elektros kainų šuolių, yra labai didelė“, – svarstė jis.
Pasak ekonomisto, tokiai situacijai turi pasiruošti visi – ir buitiniai vartotojai, ir verslas, ir patys elektros gamintojai.
„Bet koks neplanuotas elektros kainų pabrangimas gali iš esmės visiškai sužlugdyti jų verslo modelį.
Manau, kad vienintelė išeitis šiai situacijai išspręsti – investavimas į elektros energijos kaupiklius“, – antrino jis.
A. Izgorodinas mano, kad tai leistų lengviau subalansuoti rinką ir išvengti neigiamų elektros kainų arba perteklinio elektros kainų padidėjimo.
‚Mano supratimu, šita problema artimiausiu metu niekur nedings. Didėjanti nepriklausomybė nuo atsinaujinančių energetikos šaltinių pati savaime sukuria tą riziką, kad, saulei nešviečiant ir vėjui nepučiant, elektros kaina didėja.
Aš manau, kad šita žiema taip pat buvo ne paskutinė, kai mes matėme labai nestabilias energetikos kainas. Ir tai tarsi yra nauja era, prie ko ir verslas, ir žmonės turi prisitaikyti. Tai ypač svarbu verslo atstovams“, – neatmetė tokio scenarijaus A. Izgorodinas.
Elektros vartojimas didės ne tik dėl dirbtinio intelekto
Ekonomistė I. Genytė–Pikčienė tikina, kad ateityje elektros energijos suvartojimas gali ženkliai didėti ne tik dėl technologinio proveržio.
„Kad elektros energijos suvartojimas ateityje augs sparčiai, prognozuoja tiek Tarptautinė energetikos agentūra, tiek kiti tyrimų centrai.
Klimato kaitos poveikis (šildymo, vėsinimo ir kondicionavimo poreikis), technologijų proveržis ir su tuo susijęs didesnis elektros suvartojimas (duomenų centrai, 5G ryšys, etc.), elektromobilumo augantis populiarumas bus elektros paklausą didinantys veiksniai“, – vardijo ekonomistė.
Tuo metu elektros tiekėjo „Elektrum Lietuva“ vadovė Neringa Petrauskienė naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad su nestabiliomis elektros kainomis susiduria ne tik Lietuva, bet ir kitos ES šalys.
„Šiuo metu neturime nei stabilaus vartojimo, nei stabilios gamybos. Gamyba kinta priklausomai nuo oro sąlygų, paros laiko, ir reikalauja naujų energijos kaupimo sprendimų ir modernios skirstymo infrastruktūros.
Elektros kainos svyruoja, nes vartojimas ne visuomet sutampa su gamyba, o pastarosios negali pakreipti pagal vartojimą. Šviečiant saulei ar pučiant stipriam vėjui, energijos kaina mažėja ar net tampa neigiama, nes jos yra daug ir tiesiog nespėjame suvartoti. Tačiau kuomet saulė ar vėjas negamina, kainos ir vėl kyla“, – kalbėjo N. Petrauskienė.
Pašnekovė pripažįsta, kad neigiamų elektros kainų pasitaiko, tačiau, jos teigimu, tai nebūtinai reiškia, kad vidutinės elektros energijos kainos mažės.
„Priešingai, palyginti praėjusių ir šių metų vasario–balandžio mėnesių elektros kainas, pastarosios tik augo.
Pavyzdžiui, pernai vasarį elektros kaina buvo 74,78 Eur/MWh, o šiemet jau 152,47 Eur/MWh, kovą pernai 68,21 Eur/MWh, šiemet tuo pat metu 91,98 Eur/MWh, pernai balandį 60,25 Eur/MWh, o šiemet jau 74,57 Eur/MWh“, – skaičiavo ji.
Todėl, pasak pašnekovės, sutelkti dėmesio į pavienes elektros kainų tendencijas, nevertėtų.
„Daugėjant neigiamų kainų, daugėja ir itin brangių, piko valandų, dėl ko galiausiai nukenčia pats vartotojas, negalintis pritaikyti savo vartojimo.
Akivaizdu, kad kainų svyravimai tapo dažnesni, o su vis didėjančia atsinaujinančia gamyba jie tik ryškės, nes turime didžiulius skirtumus tarp elektros gamybos ir vartojimo. Gali būti, kad, įsibėgėjant dirbtinio intelekto revoliucijai, elektros energijos poreikis itin išaugs, tuomet šis disbalansas kažkiek išsilygins“, – svarstė N. Petrauskienė.
Bendrovės atstovė taip pat paaiškina, kad elektros energijos tiekėjai, dėliodami savo kainodarą, remiasi ne tuo, kas vyksta biržoje.
„Tiekėjams iš dalies net nesvarbu kas vyksta biržoje, nes jie savo kainą skaičiuoja atsižvelgdami į gamybos pajėgumus, pirkimus iš vietinių gamintojų ir finansinius sandorius“, – pridūrė ji.
O bendrovės „Enefit“ valdybos narė Žana Klusovskienė svarstė, kad yra tikėtina, jog tie vartotojai, kurie neinvestuoja į nuosavą elektros gamybą, atsinaujinančius energijos išteklius, ateityje už elektros energiją mokės daugiau.
„Galutinė elektros energijos kaina, kurią moka vartotojas, susideda iš pačios elektros energijos įkainio bei infrastruktūros mokesčių, kurias taiko tinklų operatoriai. Šios dalys pasiskirsto maždaug 50/50.
Sparčiai augant atsinaujinančios energijos infrastruktūrai, ateityje santykis turėtų keistis ir būti 30/70. Tai reiškia, kad jei vartotojas neinvestuos į nuosavą gamybą – ateityje turės mokėti daugiau nei tas, kuris įsirengė tiek saulės elektrinę, tiek kaupimo įrenginį“, – svarstė Ž. Klusovskienė.
Ji taip pat neatmeta, kad Europoje elektros energijos poreikis tik didės.
„Kol kas sunku atsakyti, kaip sparčiai, tačiau elektros energijos reikės vis daugiau. Tai numatyta ir valstybių strateginiuose planuose.
Toks reiškinys galimai turės įtakos neigiamoms kainoms biržoje, tačiau pažymėtina, kad savo vaidmenį turės ir populiarėjantys energijos kaupikliai. Tiek pramoniniai (virš 15 MW galios), tiek buitiniai, kurie jau ir dabar vis dažniau atsiranda šalia įrengtų saulės elektrinių“, – apibendrino ji.
Elektros kainos Lietuvoje
Pastarąją savaitę vienas nepriklausomas elektros tiekėjas sumažino fiksuotas 12 ir 24 mėnesių elektros tarifus, antradienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).
Agentūros duomenimis, vidutinė didmeninė kaina birželio 9–15 dienomis buvo 0,063 euro už kilovatvalandę –19 proc. didesnė už ankstesnės savaitės vidutinę kainą (0,053 Eur/kWh), kuri buvo mažiausia šiais metais.
Siūlomų 12 mėn. fiksuotos kainos planų du tiekėjai nekeitė, o vienas tiekėjas tarifus sumažino 0,1 procento.
Tuo metu 24 mėn. fiksuotos kainos planų tarifus vienas tiekėjas sumažino 0,3 proc., vienas tiekėjas tarifus padidino 0,3–0,5 proc., o trečias tiekėjas tarifų nekeitė.
Siūlomų 12 mėn. fiksuotos kainos planų 1 kWh vidutinė kaina, kaip ir ankstesnę savaitę, sudaro 0,246 euro (viena laiko zona) ir 0,235 euro (dvi laiko zonos).
24 mėn. fiksuotos kainos planų vienos laiko zonos 1 kWh vidutinė kaina sudaro 0,248 Eur/kWh, o dviejų laiko zonų vidutinis tarifas yra 0,237 Eur/kWh.
Šiuo metu 6 mėn., 14 mėn., 15 mėn. ir 18 mėn. energijos kainos fiksavimo laikotarpį siūlo po vieną tiekėją, o planus su 12 mėn. ir 24 mėn. kainos fiksavimo laikotarpiu – trys tiekėjai.
Planų su nefiksuota elektros energijos kaina vidutinė 1 kWh kaina praėjusią savaitę siekė 0,205 euro ir yra 6 proc. didesnė nei ankstesnę savaitę, kai sudarė 0,193 euro.
Nefiksuotos kainos planų gegužės mėnesio vidutinė kaina sudarė 0,211 Eur/kWh – ji beveik 4 proc. mažesnė už balandžio mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,219 Eur/kWh.
Birželio mėnesį garantinio tiekimo elektros kainos (planas „Standartinis“), palyginti su geguže, sumažėjo 4–6 proc. – 0,195 Eur/kWh (viena laiko zona), taip pat – 0,211 Eur/kWh ir 0,158 Eur/kWh (dvi laiko zonos).
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
