Šį planą nustatantis ES reglamentas, dėl kurio 27 šalių blokas susitarė prieš dvi savaites, pirmadienį buvo paskelbtas Bendrijos oficialiajame leidinyje. Jame numatyta, kad planą įgyvendinti bus pradėta nuo antradienio.
„Atsižvelgiant į Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą keliamą neišvengiamą pavojų dujų tiekimo saugumui, šis reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka“, – sakoma dokumente.
ES sieks padidinti savo dujų atsargas artėjant žiemai, kuri, kaip prognozuojama, bus labai sunki. Europos namų ūkiai ir verslo įmonės patiria didelį spaudimą dėl sparčiai augančių energijos kainų, sumažėjus dujų tiekimui iš Rusijos, nuo kurio kelios Bendrijos narės yra smarkiai priklausomos..
Reglamente sakoma, kad ES šalys „deda visas pastangas|", kad nuo rugpjūčio 1-osios iki ateinančių metų kovo 31 dienos savo dujų suvartojimą sumažintų „bent 15 proc.“, palyginti su jų vidutiniu dujų suvartojimu tuo laikotarpiu per pastaruosius penkerius metus.
Tačiau kai kurios ES narės užsitikrino išlygų, kad joms nereikėtų griežtai laikytis taisyklės, kuri bet kokius atveju yra įvardyta kaip „savanoriškas poreikio mažinimas“.
Šios šalys nėra visiškai susietos su elektros tinklais ar dujotiekiais kitose ES dalyse arba negali skirti pakankamo vamzdynais tiekiamų dujų kiekio, kad padėtų kitoms Bendrijos šalims.
Vengrija, priklausoma nuo dujų, tiekiamų vamzdynais tiesiogiai iš Rusijos, reikalavo, kad jai būtų taikoma išimtis.
Vokietija, didžiausia bloko ekonomika, gavo didžiausią dalį – 40 proc. – visų rusiškų dujų, per praeitus metus importuotų Europos Sąjungos.
Jeigu Europos Komisija nustatytų „didelę nepaprasto tiekiamų dujų stygiaus riziką“ arba kai „atsiranda išskirtinai didelis dujų poreikis“, ji gali prašyti ES šalių paskelbti Bendrijos masto pavojų. Tokiu atveju sumažinti dujų vartojimą taptų privaloma, o išlygos būtų suvaržytos.
Europos Sąjunga netaiko sankcijų rusiškų dujų eksportui dėl Maskvos karo Ukrainoje, bet Kremlius drastiškai sumažino tiekimui, Briuselio nuomone, bandydamas spausti bloką.
