Vienas iš tokių yra komercinių skrydžių pilotas Juan Browne, gyvenantis JAV Nevados valstijoje.
Po katastrofos jis sukūrė vaizdo siužetą „Youtube“ paskyroje „Blancolirio“, kuriame detaliai atkuria paskutines nelaime pasibaigusio skrydžio minutes.
Pilotas ir videoblogeris pastebi, kad, pareigūnams pakalbinus išgyvenusį lėktuvo keleivį, darosi aišku, kad nieko neįprasto pačiame lėktuve neįvyko – jis nepastebėjo, nei gaisro, nei dūmų ar kitų neįprastų dalykų.
J. Browne atkreipia dėmesį, kad pagal skrydžio plane numatytus parametrus, dviejų ispanų pilotuojamas „Boeing“ link Vilniaus oro uosto skrido kiek per greitai, be to, ir nusileidimo greitis buvo kiek per didelis. Tiesa, tam jie galėjo turėti skrydžių valdymo centro leidimą.
Kita vertus, specialistas atkreipia dėmesį, kad sudužusio lėktuvas ir oro eismo dispečerė ne iki galo susikalbėjo.
Amerikietis atmeta spėliojimus, kad katastrofos priežastimi galėjo būti GPS signalų trikdžiai, apie ką buvo kalbama viešojoje erdvėje.
Jis primena, kad nusileidimo pagal prietaisus sistema (angl. ILS – „instrument landing sestem“) veikia radijo bangomis nuo žemės. Tiesa, tyrėjai, esą turės nustatyti, ar ši sistema Vilniaus oro uoste veikė tinkamai.
Analizuodamas viešai skelbiamus skrydžio duomenis, J. Brown pastebi, kad leisdamiesi su minėtos sistemos pagalba, dėl tą dieną buvusių oro pilotai gana ilgai turėjo būti debesyje ir tik likus gana nedideliam atstumui iki oro uosto savo akimis galėjo jį pamatyti.
Visą piloto analizę galima pamatyti toliau pateikiamame vaizdo įraše.
Verta nepamiršti, kad aviacijoje atstumai (pvz., aukštis) skaičiuojami pėdomis. Tarkime 5 tūkst. pėdų aukštis, ties kuriuo prasidėjo galutinis nusileidimas, būtų maždaug 1,5 tūkst. metrų.
Be to, greitis aviacijoje matuojama mazgais. Pavyzdžiui 200 mazgų greitis būtų 370 km/h.
