„Telia“ tvirtina, kad „Bitė“, „Tele2“ bei kiti operatoriai galėjo patys taip pat investuoti į šią infrastruktūrą, kaip tai padarė „Telia“ ir kai kurių kabelinių televizijų savininkai, užimantys 40 proc. rinkos.
Tuo tarpu Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) sako, kad „Telia“ nustatytos šviesolaidinio ryšio infrastruktūros pasinaudojimo kainos yra „visai neblogos“.
Sprendžiant tarp įmonių užsimezgusį ginčą, Seime buvo registruotos pataisos, kurios, tikimasi, leistų reguliatoriui labiau užtikrinti, kad didelę įtaką turinčios įmonės nepiktnaudžiautų turima laisve nustatant didmenines ir mažmenines paslaugų kainas, ir dėl jų pradėtos diskusijos.
Nesant 5G ryšio, šviesolaidis – svarbiausiais
Ekonomikos komiteto narys konservatorius Andrius Kupčinskas pripažįsta, kad kol Lietuvoje neįdiegtas 5G ryšys, didesnis duomenų srautas geriau sklinda šviesolaidžiu, todėl jo paklausa yra.
„Viskas eina pro „Telia“ vartus, jie yra apmokestinti ir kiti (interneto paslaugų tiekėjai – BNS) negali sukonkuruoti geresnėmis kainomis“, – BNS problemos esmę apibūdino parlamentaras Andrius Kupčinskas.
Jo vadovaujamas Seimo Ekonomikos komiteto Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitetis praėjusią savaitę svarstė „Bitės“, „Tele2“ ir kitų operatorių raginimus „Telia“ piginti didmenines šviesolaidinio ryšio infrastruktūros paslaugas.
Taip pat aptartos Elektroninių ryšių įstatymo pataisos, kuriomis norima dar labiau riboti didelę įtaką turinčioms įmonėms galimybes piktnaudžiauti savo įtaka rinkoje.
A. Kupčinskas sako, kad naujas reguliavimas reikalingas, nes 5G ryšiu didmiesčiuose bus galima naudotis nuo 2025 metų, o periferijoje – dar vėliau.
Tačiau, pasak jo, Vyriausybė šviesolaidžio rinkoje konkurencijos suvaržymų neįžvelgia.
„Vyriausybė nemato kol kas problemos, sako, kad konkurencija užtikrinama“, – teigė A. Kupčinskas.
Vyriausybės išvadoje sakoma, kad numatomi draudimai yra taikomi didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turinčioms įmonėms, kas nėra tapatu dominuojančiai padėčiai.
Elektroninių ryšių įstatymo pataisos dėl šviesolaidžio prieinamumo gerinimo Seimui pateiktos šį pavasarį.
Jas pristatydamas Remigijus Žemaitaitis tada aiškino, kad Lietuvoje šviesolaidžio prieinamumas labai ribotas, kadangi visa galia yra sutelkiama vienai įmonei, reguliuojančiai ne tik didmeninę, bet ir mažmeninę kainą.
Konkurencija neveikia
Verslas tikina, kad konkurencija šviesolaidinio interneto rinkoje neveikia.
„Daugelį metų įmonės, kurios mano, kad konkurencija neegzistuoja, bendravo, kreipėsi ir kalbėjosi su institucijomis, bet tikriausiai šitas atėjimas į Seimą yra last resort (paskutinis pagalbos kreipimasis – BNS), kai bandoma spręsti per įstatymų leidybos priemones, nes kitaip nepavyksta“, – Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitetyje aiškino Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
„Bitės Lietuvos“ advokato Vitalijaus Kirvaičio teigimu, „Telia“ fiksuoto interneto rinkos dalis 2019 metais siekė 59,35 proc., o 2006 metais – 41,6 procento.
„Klausimas, ar tai geras ženklas visai rinkai, kai nuo 40 iki 60 proc. rinkos dalis išauga? Ar tas reguliavimas efektyvus?“ – svarstė jis.
Pasak jo, „Telia“ taiko dideles nuolaidas, siekiančias 30–70 proc., o tai, advokato teigimu, irgi rodo, kad reguliatorius netinkamai reguliuoja, jeigu galima taikyti tokias nuolaidas.
„Pažiūrėjus į tai, kiek kiti operatoriai naudojasi „Telia“ fiksuoto interneto didmenos pasiūlymais, matome pajungimų nuo 2 tūkst. iki 9 tūkst. augimą, tai yra apie 1 proc. visos interneto rinkos“, – skaičiavo V. Kirvaitis.
RRT: šviesolaidinio ryšio rinką reikia išskaidrinti
Ryšių reguliavimo tarnybos vadovas Feliksas Dobrovolskis sako, kad „Telia“ yra pasiūliusi 14 tūkst. prieigų.
„5-12 eurų didmeninės kainos yra – visai neblogos“, – tikino RRT vadovas.
Tačiau jis pripažino, kad vis tiek reikia galvoti, kaip šviesolaidinio ryšio rinką išskaidrinti ir kaip ji galėtų labiau atitikti vartotojų lūkesčius ir poreikius.
Pasak F. Dobrovolskio, dabar operatorių keliamą prieinamumo prie šviesolaidžio infrastruktūros problemą RRT identifikavo prieš kelerius metus ir „Telia“ pateikė įpareigojimus.
„Dabar „Telia“ sąnaudos skaičiuojamos istorinės, o siūloma skaičiuoti einamomis kainomis. Prognozuoju pataisų pasekmes – kainų šuolį“, – įspėjo jis.
„Telia“: reikėjo patiems investuoti
„Telia“ atstovaujanti advokatų kontoros „Walles“ advokatė Inga Volungevičiūtė sako, kad bendrovė daug investavo į šviesolaidinio interneto plėtrą.
„Telia“ buvo pagrindinis operatorius, kuris investavo Lietuvoje į šviesolaidinį internetą. Turėdami kokybišką ryšį išgyvenome ir šią (koronaviruso – BNS) pandemiją. Niekas netrukdė ir kitiems operatoriams investuoti ir plėstis, deja, tai nebuvo daroma“, – teigė ji.
Pasak jos, kabelinių televizijų savininkai plėtėsi eidami kitu keliu – patys tiesėsi kabelius „Telia“ infrastruktūroje.
„Dėl to ilgą laiką nestebėjome šviesolaidinio interneto poreikio. Dabar jis atsirado“, – aiškino „Telia“ atstovė.
Reguliavimą siūlo skųsti teismui
Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Kesarauskas įsitikinęs, kad egzistuojanti sistema veikia gerai.
„Siūlomi pakeitimai aiškumą sujauktų ne tik reguliuotojams, bet ir rinkos dalyviams“, – teigė jis.
Konkurencijos sargų vadovas pabrėžė, kad netinkamas rinkos reguliavimas gali būti skundžiamas teismui, bet to operatoriai nedaro.
„Sakyti, kad kadangi sureguliuotas dalykas netinkamai, todėl kita institucija, ne teismas, o Konkurencijos taryba turėtų kažkaip iš naujo peržiūrėti tą patį, nėra ekonomiška. Tarybai kištis ten, kur jau reguliuojama, būtų ne tik neekonomiška, bet ir keltų teisinių problemų“, – aiškino jis.
Š. Kesarauskas taip pat ydinga praktika vadina bandymus įstatyme „apibrėžti labai tiksliai problemas ir rinkas“.
„Ypač tokiose srityse kaip technologijos, ryšiai, kur viskas labai stipriai kinta. Galime turėti situaciją, kad jau po kelerių metų tokie apibrėžimai bus pasenę“, – tvirtino jis.
Kabelinės televizijos nori skaičiavimų aiškumo
Tačiau Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos vadovas Marius Daukantas BNS aiškino, kad skųsti teismui RRT sprendimų neįmanoma.
„Metodiką matėme teoriškai, kodėl tokie skaičiai deklaruojami gali pasakyti tik „Telia“ ir RRT. Daugiau niekas tų duomenų nemato. (...) Dabar praktiškai to (kreiptis į teismą – BNS) neįmanoma padaryti, ieškiniui suformuoti neturime duomenų“, – BNS po posėdžio sakė M. Daukantas.
Jis siūlo išviešinti visus „Telia“ duomenis, naudojamus nustatant verslui prieigos prie šviesolaidžio ryšio kainą: „Reguliatorius tuos duomenis turi, tiesiog turi priimti politinį sprendimą dėl tokių duomenų viešinimo“.
Be kita ko, jis abejoja, ar 5G ryšys sumažins šviesolaidžio ryšio poreikį.
„Telia“ valdo didžiausią viešąjį fiksuotojo ryšio tinklą Lietuvoje: 97,9 proc. ryšių kabelių kanalų sistemos ir 43,6 proc. vietinių šviesolaidinių linijų.
Kiti operatoriai, norėdami klientams teikti fiksuoto interneto paslaugas, neturi kitos alternatyvos kaip tik pirkti didmeninę paslaugą iš „Telia“.
