„Ekonominio nuosmukio išvengti nepavyks“, – pranešime teigė INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Anksčiau INVL prognozavo, kad šiemet šalies BVP smuks 0,5 procento.
I. Genytė-Pikčienė sako, kad 2,5 proc. smukimas tik atrodo didelis po smarkaus augimo kelerius pastaruosius metus, o iš tikrųjų yra natūralus stabtelėjimas po itin didelio pagreičio.
„Iš pirmo žvilgsnio, pripratus prie tikrai sėkmingo ekonomikos rezultatų, toks smuktelėjimas atrodo nemenkas (...) Iš tikrųjų po tokių sėkmingų keleto metų, kuriuos stebėjome po 2020 metų pandemijos, po tokios gaivališkos plėtros, natūralu, kad turi įvykti stabtelėjimas, nes pagreitis buvo labai didelis, pramonės augimas buvo dviženklis“, – Lietuvos ir pasaulio ekonominių tendencijų apžvalgoje ketvirtadienį sakė INVL ekonomistė.
Pasak I. Genytės-Pikčienės, kylančios palūkanų normos ir recesijos grėsmė labai paveikė paklausą Lietuvos eksporto rinkose – dėl brangstančių paskolų vartotojai labiau taupo ir keičia prioritetus, o šios aplinkybės jau veikia Lietuvos medienos, baldų, metalų ir jų gaminių, statybinių medžiagų, elektros įrangos ir lengvosios pramonės pardavimus užsienyje.
Vangesnę su būsto įranga susijusių prekių paklausą diktuoja ir apmirusi būsto rinka Europos šalyse.
Pokyčiai veikia stambius Lietuvos eksportuojančius sektorius: transportą ir apdirbamąją gamybą. Bendrovės vertinimu, dėl karo ir agresorių kaimynystės keliamo neapibrėžtumo, rizikų ir kylančių palūkanų normų šalies įmonės planuoja mažiau investicijų.
I. Genytės-Pikčienės teigimu, vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 9 proc., o kitąmet turėtų lėtėti iki 2 proc.
Vidutinis nedarbas šiais metais turėtų didėti iki 8 proc., o 2024 metais sumažėti iki 7,2 proc. Atlyginimų augimas, anot INVL, išliks spartus – 11 proc. šiemet ir 8 proc. kitais metais.
