„Nors Lietuvoje kreditavimas jau kurį laiką yra gyvybingas, tačiau vis dar nemažai įmonių teigia, kad paskolą gauti yra sudėtinga. Tokiomis nuotaikomis labiau gyvena smulkusis verslas, tiesa, faktiniai skolinimo duomenys rodo, kad kreditavimas auga ir jam – pastaruoju metu netgi sparčiau nei didelėms įmonėms“, – sako Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus viršininkas Andrius Škarnulis.
Artimiausiu metu verslo plėtrą planuoja apie 40 proc. apklaustų bendrovių, dažniausiai mažosios ir paslaugas teikiančios įmonės. Beveik pusę plėtrai reikalingų lėšų ketinama skirti įrenginiams atnaujinti. Tai rodo, kad įmonės didina veiklos efektyvumą, taip siekdamos atsverti atlyginimų didinimo sąnaudas. Tiesa, investicijų aktyvumą daliai įmonių slopina nepalankūs lūkesčiai dėl ateities perspektyvų.
Bendrovių, kurios verslo plėtrą ketina finansuoti vidaus ištekliais, dalis ūgtelėjo beveik dešimtadaliu – iki 44 proc. Dažniausiai tokį kelią planavo rinktis prekybos, rečiausiai – gamybos įmonės. Apklausa taip pat parodė, kad apie 5–6 proc. bendrovių savo veiklą ketina finansuoti ar jau finansuoja lėšas pritraukdamos per pirminį virtualiųjų valiutų žetonų platinimą (ICO). Aktyviausiai šia priemone ketina naudotis didelės ir prekybos įmonės.
Beveik pusė apklausoje dalyvavusių įmonių nurodė, kad šiuo metu skolinimas verslui yra ribotas. Per pusmetį taip manančių įmonių dalis išaugo 7 proc. punktais. Apklausos duomenimis, bankų kreditavimas sunkiau prieinamas mažoms ir prekybos įmonėms – visiškai apribotu skolinimu skundėsi atitinkamai apie 20 ir 15 proc. tokių įmonių. Didelių įmonių segmente ši dalis sudarė vos 6 proc.
Tiesa, bendrovių nuomone, priimant sprendimą dėl paskolos suteikimo, kredito įstaigos didžiausią svarbą ir toliau skiria kredito gavėjo galimybėms grąžinti paskolą ir esamam įsiskolinimo lygiui, o ne tokiems veiksniams kaip įmonės dydis ir pan.
Šiek tiek daugiau nei ketvirtadalis įmonių tikisi, kad per artimiausius dvylika mėnesių jų produkcijos eksportas turėtų augti. Trečdalis apklaustųjų planuoja kelti savo produkcijos ar paslaugų kainas. Palyginti su praėjusiu pusmečiu, šios proporcijos beveik nepasikeitė. Tiesa, penktadalis apklausos dalyvių prognozavo, kad per artimiausius šešis mėnesius vidaus paklausa mažės. Ši dalis ūgtelėjo 5 proc. punktais.
Paklaustos, kurios reformos turi būti daromos skubiausiai, pusė apklaustų įmonių, ypač mažosios ir vidutinės bei statybų įmonės, įvardijo mokesčių sritį.