„Greta nuolat vykdomos „Curonian Nord“ projekto priežiūros „Ignitis grupės“ stebėtojų taryba sudarė darbo grupę projekto vystymui įvertinti. Ši grupė kartu su nepriklausomais ekspertais kruopščiai įvertins projekto vystymą, terminus ir rizikų valdymą“, – komentare BNS ketvirtadienį teigė grupės stebėtojų tarybos pirmininkas Alfonso'as Faubelas (Alfonsas Faubelas).
Darbo grupės sudėties bendrovė nenurodė.
Apie ketinimą kurti tokią grupę A. Faubelas teigė dar balandžio pradžioje, susitikęs su finansų ministru Rimantu Šadžiumi.
R. Šadžius kovą sakė, kad taryba balandžio pradžioje turėtų svarstyti grupės vadovų atsakomybę dėl galinčio vėluoti projekto.
„Ignitis grupės“ stebėtojų tarybos posėdis vyko ir praėjusį antradienį, tačiau apie jo rezultatus viešai neskelbta.
Taryba, kurioje yra du ministerijos atstovai ir penki nepriklausomi nariai, renka ir atšaukia valdybą, prižiūri jos ir vadovo veiklą, svarsto kitus klausimus.
Beveik 75 proc. „Ignitis grupės“ akcijų priklauso valstybei, jas valdo Finansų ministerija, likusias – instituciniai ir mažmeniniai investuotojai.
Energetikos grupė vasarį metiniame pranešime pripažino, jog Europoje ir Baltijos šalyse vėluojant didelės apimties elektrolizės, arba žaliojo vandenilio projektams bei dėl to sumažėjus galimybių užsitikrinti ilgalaikes elektros pardavimo sutartis, gali kilti sunkumų finansuojant jos vystomą maždaug 3 mlrd. eurų vertės 700 MW galios jūrinį vėjo parką.
Todėl 2030 metais dabar numatyta komercinė jo veiklos pradžia gali vėluoti iki penkerių metų.
Prezidentas Gitanas Nausėda kovo pabaigoje pareiškė, kad jo netenkina jūros vėjo parkų plėtra, o sprendimus dėl „Ignitis grupės“ vadovo Dariaus Maikštėno atsakomybės įvertins įmonės stebėtojų taryba ir valdyba. Energetikos grupės vadovybę pastaruoju metu kritikavo ir premjeras Gintautas Paluckas.
Be valstybės pagalbos vystomo pirmojo vėjo parko jūroje konkursą „Ignitis grupės“ bendrovė „Ignitis renewables“ 2023 metais laimėjo kartu su partnere – pasauline jūrinių vėjo parkų vystymo kompanija „Ocean Winds“. Už teisę vystyti projektą jos sumokėjo 20 mln. eurų mokestį valstybei.
Lietuva Baltijos jūroje iki 2030 metų planavo pastatyti du jūrinius vėjo parkus, kurie užtikrintų maždaug pusę dabartinio šalies elektros poreikio.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
