Finansų įstaigos vadovaujasi Atsakingojo skolinimosi nuostatais. Pagal juos gyventojų skolinimosi galimybės vertinamos pagal skirtingus kriterijus. Žiūrima ne tik į tai, ar besiskolinantys turi pradinį įnašą būstui įsigyti, bet ir į jų uždarbį, darbinę patirtį.
Taip siekiama gyventojus ir kreditorius apsaugoti nuo praeities klaidų, kai dar prieš finansinę krizę 2008 m. paskolos buvo daug lengviau išduodamos, o daugelis galiausiai susidūrė su nemokumu. Kitaip tariant, tada daug gyventojų negalėjo grąžinti paskolų, o bankai patyrė nuostolių ir turėjo perimti užstatytus būstus.
Taigi, dabar siekiama užtikrinti, kad paskolos gavėjai tikrai sugebės grąžinti paskolą laiku, o finansų įstaiga taip pat išvengs rizikų.
Vis tik dalis gyventojų išbando skirtingus būdus, kaip galėtų pasididinti savo pajamas tam, kad iš banko gautų didesnę paskolą būstui ir jo įrengimui.
Kaip bando pasididinti pajamas
Socialiniame tinkle Edvinas pasakojo, kad jau kurį laiką dirba toje pačioje įmonėje. Tačiau dėl galimybės gauti didesnę paskolą jis taip pat susirado ir kitą papildomą darbą.
Tačiau, pasak vyriškio, galiausiai jam teko nusivilti – kai kurios kredito įstaigos informavo, kad papildomas uždarbis nebus įtraukiamas į bendras pajamas.
„Pagal profesiją įsidarbinau vadybininku vienoje iš įmonių jau ne vienerius metu. Bet norėjau būti garantuotas, kad bankas paskolins reikiamą sumą tiek būsto įsigijimui, tiek įsirengimui, todėl įsidarbinau siuntų bendrovėje kurjeriu vakarinėje pamainoje.
Ir nors antrame darbe jau išdirbau daugiau kaip 8 mėnesius, vieno banko darbuotoja pasakė, kad pajamų gali ir nevertinti, nes dirbu ne pagal profesiją. Ar bankas iš tikrųjų gali taip padaryti, kur logika?“ – apie savo situaciją kalbėjo Edvinas.
Štai į ką bankai kreipia dėmesį
„Urbo“ banko Verslo tarnybos direktoriaus Julius Ivaška teigė, kad bankai vertina tik tas pajamas, kurios yra oficialios, t.y. deklaruojamos Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, „Sodroje“.
„Taip pat svarbu, kad įmonė, iš kurios klientas gauna pajamas, vykdytų stabilią ir pelningą veiklą.
Jei darbdavys turi finansinių sunkumų ar įsiskolinimų, tokios pajamos laikomos nepatikimomis, o kliento galimybės gauti paskolą sumenksta“, – aiškino pašnekovas.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad svarbu, kiek žmogaus pajamos yra skaidrios ir prognozuojamos.
„Vertindami kliento finansinę situaciją, bankai naudoja oficialius duomenų šaltinius – VMI, „Sodros“ informaciją, todėl atsižvelgiama tik į tas pajamas, kurios ten atsispindi.
Kalbant apie individualią veiklą, labai svarbu, kad atsiskaitymai su klientais vyktų per banko sąskaitą. Nors suprantame, kad ne visos veiklos vykdomos per banko sąskaitą, vis dėlto rekomenduojame, kad bent 50 proc. deklaruojamų pajamų būtų gaunama pavedimais“, – patarė J. Ivaška.
Pasak jo, taip pat žiūrima, ar veikla, iš kurios gaunamos pajamos, bus tvari visą paskolos laikotarpį.
„Todėl analizuojame ne tik kliento, bet ir jo darbdavio ar individualios veiklos perspektyvas.
Galiausiai – pajamos turi būti pakankamos tiek šeimos pragyvenimui, tiek finansinių įsipareigojimų vykdymui“, – sakė J. Ivaška.
Net jeigu gaunamos pajamos iš skirtingų darbų yra skaičiuojamos bendrai, tam, kad bankas jas laikytų tvariomis, pasak pašnekovo, reikia atitikti tam tikrus reikalavimus.
„Pajamos turi būti gaunamos reguliariai ir išlaikant vienodą lygį. Vienkartinė premija, socialinė išmoka, bedarbio pašalpa – net jei ji buvo gaunama tam tikrą laikotarpį – į tvarias pajamas nebus įtraukta.
Pajamos iš nuomos pripažįstamos tik tuo atveju, jei jos deklaruotos, su nuomininkais pasirašytos nuomos sutartys ir jos turi ilgalaikės nuomos požymių“, – vardijo banko atstovas.
O štai pajamos, kurios gaunamos iš vienkartinės veiklos, taip pat nebus vertinamos. Pavyzdžiui, jei dalyvavote kokiame nors projekte ir gavote atlygį, kuris nėra numatytas darbo sutartyje.
„Dividendai, komandiruotpinigiai ir kitos darbdavio išmokos, susijusios su jūsų atliekamomis funkcijomis įmonėje, gali būti pripažintos tvariomis tik iš dalies, tai yra vertinant ne visą pajamų dalį.
Vaiko pinigai, alimentai, mokami vaikui – pajamomis nepripažįstami, nepriklausomai nuo jų dydžio. Nebus vertinamos ir pajamos iš operacijų kriptovaliutomis ar vertybiniais popieriais, net jei tuo užsiimate reguliariai“, – kalbėjo pašnekovas.
Tiesa, jei gyventojai ir deklaruoja bei dokumentuoja gaunamas pajamas, tačiau negali įrodyti, kad jas gauna, bankas taip pat gali atsisakyti suteikti norima paskolą.
„Pavyzdžiui, jei klientas visas pajamas gauna grynaisiais iš individualios veiklos, VMI jas deklaruoja, dokumentai tvarkingi, tačiau negali pagrįsti faktinio jų gavimo – bankas paskolos nesuteiks.
Visais tokiais atvejais rekomenduočiau įsigyti mokėjimo terminalus ir siūlyti klientams atsiskaityti negrynaisiais pinigais, o gautus grynus pinigus periodiškai įnešti į banko sąskaitą, kad būtų aiškiai matomas jūsų pajamų lygis“, – patarė J. Ivaška.
Vardija, kiek laiko reikia išdirbti vienoje įmonėje
„Luminor“ banko būsto finansavimo srities vadovė Laura Žukovė naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad jeigu pajamos gaunamos pagal darbo sutartį, tada yra vertinamas paskutinių 6 mėnesių pajamų vidurkis.
O jei tai yra kitos rūšies pajamos, pavyzdžiui, iš individualios veiklos, tuomet vertinamas pajamų tęstinumas bent paskutinius 12 mėnesių.
„Tada prašoma papildomų dokumentų įvertinti tokių pajamų pagrįstumui. Visais atvejais kliento mokumo vertinimas turi atitikti Atsakingojo skolinimo nuostatų reikalavimus, pavyzdžiui, paskolų mėnesio įmokos negali viršyti 40 proc. gaunamų mėnesinių pajamų.
Pasitaiko atvejų, kuomet trumpalaikės, nepastovios ar itin svyruojančios bei stipriai su sezoniškumu susijusios pajamos gali būti vertinamos konservatyviau arba nevertinamos visai“, – kalbėjo L. Žukovė.
Tuo metu SEB banko Privačių klientų finansavimo departamento vadovas Ugnius Vipartas kalbėjo, kad gyventojams – tiek dirbantiems pagal darbo sutartį, tiek individualios veiklos pažymėjimą ar verslo liudijimą – bankas iš esmės taiko tuos pačius reikalavimus.
„Skiriasi tai, kad dirbančiųjų pagal darbo sutartis atveju bankas informaciją apie jų pajamas gauna pateikęs užklausą „Sodrai“, o dirbantieji pagal individualios veiklos pažymėjimą ar verslo liudijimą turi patys bankui pateikti jų gaunamas pajamas ir išlaidas, susijusias su vykdoma veikla, liudijančius dokumentus“, – kalbėjo U. Vipartas.
Jis atkreipia dėmesį, kad kiekvienas būsto kredito suteikimo atvejis vertinamas skirtingai.
„Visais atvejais suteikiant būsto kreditą yra atsižvelgiama ne tik į asmens (jo šeimos) gaunamas tvarias pajamas, jų stabilumą – suteikdami būsto paskolas bankai vertina ir kitus kriterijus.
Pavyzdžiui, asmens (asmens šeimos) finansinius įsipareigojimus, kredito istoriją (ar klientas yra vėlavęs, vėluoja vykdyti įsipareigojimus), galimą riziką, taip pat atsižvelgiame į prašomo kredito sumą ir terminą, nuosavų lėšų dalį“, – sakė U. Vipartas.
O pašnekovas J. Ivaška atkreipia dėmesį, kad ilgesnė darbo trukmė vienoje įmonėje ir sukaupta profesinė patirtis nėra pagrindinis kriterijus, kuris gali nulemti paskolos išdavimą ar palūkanų dydį.
„Šie aspektai laikomi teigiamais vertinant kliento pajamų stabilumą ir tvarumą. Tokia darbo istorija rodo kliento gebėjimą išlaikyti nuolatines pajamas ir sustiprina jo finansinio saugumo vertinimą.
Jeigu tai yra kitos rūšies pajamos, pavyzdžiui, individualios veiklos – tokiu atveju bus vertinamas pajamų tęstinumas bent paskutinius 12 mėn., prašoma papildomų dokumentų įvertinti tokių pajamų pagrįstumui“, – teigė jis.
„Swedbank“ banko atstovas Gytis Vercinskas antrino kitiems banko atstovams, kad kiekvienas atvejis dėl būsto paskolos teikimo sąlygų yra vertinamas individualiai.
„Vertinama visą aplinkybių visumą – darbo pobūdis, patirtis, atliekant mokumo vertinimą, ypatingas dėmesys skiriamas pajamų tvarumo, stabilumo, jų kitimo (augimo ir mažėjimo) galimybės vertinimui“, – kalbėjo G. Vercinskas.
Jo teigimu, jei asmuo užsiima papildoma veikla ir kiekvieną mėnesį gauna tvarias bei reguliarias, nekintančias papildomas pajamas ir jos nekelia abejonių, tokiu atveju bankas gali įtraukti į vertinimą.
„Įprastai vertiname ne trumpesnį nei 6 mėnesių stabilių pajamų gavimo laikotarpį, o kai pajamos nėra reguliarios ir jų tęstinumas gali kelti abejonių – vertinamas ilgesnis laikotarpis“, – sakė jis.
„Citadele“ banko Lietuvos filialo vadovas Darius Burdaitis komentavo, kad tam, jog bankas įtrauktų pajamas, klientas turi būti išdirbęs darbovietėje ne trumpiau kaip 6 mėnesius.
„Nesvarbu ar tai pagrindinė jo darbovietė ar antraeilės pareigos.Kalbant apie kitos rūšies nei darbo užmokesčio pajamas, pavyzdžiui, pajamos iš individualios veiklos, pagal verslo liudijimą, veiklos laikotarpis turi būti ne trumpesnis nei 2 metai, kad bankas galėtų jas laikyti tvariomis.
Tokios pačios sąlygos galioja vykdantiems veiklą per mažąsias bendrijas ir gaunantiems pajamas pagal paslaugų teikimo sutartis – įmonė turėtų veikti sėkmingai ne trumpiau nei 2 metus“, – kalbėjo D. Burdaitis.
Gyventojų susidomėjimas būstų didėja
„Swedbank“ atstovų teigimu, nuo praėjusių metų augęs gyventojų susidomėjimas būstu ir pagerėjusios galimybės jį įpirkti lėmė sparčiai augusią paskolų būstui paklausą bei naujus finansavimo rekordus. Per pirmus tris šių metų mėnesius „Swedbank“ šalies gyventojams suteiktų būsto paskolų suma pasiekė 277 mln. eurų ir buvo istoriškai didžiausia.
Palyginti su analogišku praėjusių metų laikotarpiu, suteiktų būsto paskolų suma išaugo 78 proc., o bendras banko būsto paskolų portfelis pirmą kartą viršijo 5 mlrd. eurų.
„Šalies gyventojų susidomėjimas būstu ir paraiškų dėl finansavimo skaičius šių metų pradžioje viršijo lūkesčius. Tai lėmė istorinį banko pasiekimą – „Swedbank“ būsto paskolų portfelis viršijo simbolinę 5 mlrd. eurų ribą ir tapo didžiausiu Baltijos šalyse. Per pirmąjį šių metų ketvirtį sudarėme beveik 2,5 tūkstančių būsto paskolų sutarčių, o bendras su gyventojais sudarytų sutarčių skaičius artėja prie 100 tūkstančių“, – teigia „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas Pavel Ladziato.
Pasak P. Ladziato, aktyvumo šuolis būsto rinkoje primena situaciją, kuri buvo susiklosčiusi po pirmo pandemijos etapo, kai po kelių mėnesių stagnacijos paklausa būstui pasiekė naujas aukštumas. Vis dėlto, jei šiemet pavyks išvengti didesnių sukrėtimų iš išorės, dabartinis aktyvumas būsto rinkoje galėtų išlikti iki metų pabaigos.
Šalies gyventojai toliau išlaiko susidomėjimą aukštos energinės A+ ir A++ klasės būstu, dėl kurio įsigijimo sudaroma apie 44 proc. visų būsto finansavimo sutarčių. Pagal aukštos energinės klasės būsto finansavimą Lietuva gerokai lenkia kitas Baltijos šalis. Siekdamas skatinti šio tipo būsto plėtrą, „Swedbank“ nuo praėjusių metų siūlo žaliąsias būsto paskolas ir tvarių būsto sprendimų ekosistemą.
Didžiausią dalį būsto paskolų „Swedbank“ per pirmus tris šių metų mėnesius suteikė šalies didmiesčiuose – Vilniuje ir Kaune. Vidutinė būsto paskolos suma 2025 m. pirmą ketvirtį siekė apie 113 tūkst. eurų ir, palyginti su laikotarpiu prieš metus, išaugo apie 14 proc.
Būsto įsigijimui dažniausiai skolinasi 29–32 m. amžiaus gyventojai. Vidutinės paskolas imančių klientų pajamos siekia apie 2 tūkst. eurų į rankas ir jie turi sukaupę 44 tūkst. eurų pradinį įnašą.
Pastaruosius keletą metų didėja būsto paskolos gavėjų dalis, kurie būstą įsigyja be bendraskolio. Ši tendencija stebėta ir šių metų pradžioje – būstą be bendraskolio įsigijo 45 proc. visų banko finansavimą gavusių gyventojų, t. y. 2 proc. punktais daugiau nei per pirmą praėjusių metų ketvirtį.
Tuo metu gyventojų susidomėjimas individualiais namais išlieka stabilus. Po pandemijos kelerius metus augęs finansavimo individualiems namams įsigyti ar statyti populiarumas, praėjusiais metais sumažėjo. Per pirmą šių metų ketvirtį suteikto finansavimo dalis individualiems namams dalis siekė 25 proc., pasirašytas panašus finansavimo sutarčių skaičius kaip ir prieš metus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
