Vis dėlto tūkstančiai gyventojų liko šokiruoti, kai praėjusią savaitę gavo laiškus iš Elektros skirstymo operatoriaus (ESO), kuriam permokėjo milijonus eurų. Juose gaminantiems vartotojams pranešama apie daug blogesnes sąlygas ir kainas, kurios bus taikomos nuo kitų metų pradžios.
Tūkstančius eurų investavę į saulės elektrines ir kitą įrangą gyventojai dabar skaičiuoja, kad ji atsipirks daug vėliau, nei planavo.
Gailisi saulės elektrinei ir įrangai išleidęs 20 tūkst. eurų
Vienas iš 70 tūkst. elektrą gaminančių vartotojų, gavusių laiškus iš ESO apie naujas prastesnes sąlygas nuo Naujųjų metų, yra vilnietis Erikas (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma).
Portalo tv3.lt redakcijai jis pasakojo esantis pasipiktinęs ir šokiruotas, kaip Lietuvoje elgiamasi su gyventojais.
Privačiame name su šeima gyvenantis vyras sakė investavęs tūkstančius eurų ir tikėjęsis, kad investicija gana greitai atsipirks. Tačiau dėl naujų sąlygų atsipirkimo dabar teks laukti dešimtmečius.
„Įsirengiau ne tik saulės elektrinę ant namo stogo, bet pirkau ir naujus įrenginius, pavyzdžiui, oro siurblį namų šildymui. Viskam išleidau daugiau kaip 20 tūkst. eurų.
Skaičiavau, kad dabartinėmis sąlygomis viskas turėtų atsipirkti per 5–6 metus. Tačiau gavau laišką iš ESO, kuriame nurodytos daug blogesnės sutarties sąlygos. Ir su jomis viskas atsipirks per 40 metų“, – skaičiavo vyriškis.
Jis piktinosi ir sakė, kad jaučiasi apgautas valstybės, nes, kai nusprendė įsirengti saulės elektrinę, sąlygos buvo vienos, o nuo 2024 m. – visai kitos.
„Politikai vis ragino įsirengti saulės elektrinę, žadėjo, kad greitai atsipirks ir dar būsiu „žalias“. O dabar? Geriau jau tuos pinigus būčiau investavęs į akcijas. Tai bent grąža būtų buvusi.
Nesąžininga taip keisti sąlygas esamiems vartotojams, kurie viską skaičiavo visai kitomis kainomis“, – įsitikinęs Erikas.
Kaip atsiskaitoma už pagamintą elektrą
Kiek vartotojai mokės už elektrą, sprendžia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).
Komentare portalui tv3.lt VERT atkreipė dėmesį, kad nuo Naujųjų brangs ne jų pačių pasigaminta elektra, o naudojimosi elektros tinklais paslauga.
Pagal įstatymą, buitiniai gaminantys vartotojai už šią paslaugą atsiskaityti gali vienu iš keturių būdų:
- I būdas – mokėti už 1 kWh iš skirstomųjų tinklų atgauto elektros energijos kiekio;
- II būdas – mokėti už 1 kW elektrinės leistinos generuoti galios;
- III būdas – mokėti kainą, išreikštą elektros kiekiu procentais nuo gaminančio vartotojo į tinklus patiektos elektros kiekio;
- IV būdas – mokėti kainą, prilygintą pasirinktam elektros persiuntimo paslaugos tarifui.
Pasak VERT, I ir II būdais paslaugos kaina nustatoma atsižvelgiant į operatoriaus patiriamus kaštus 1 kWh, o III būdu – į operatoriaus patiriamus kaštus ir į prognozuojamą vidutinę elektros energijos rinkos kainą bei operatoriaus patiriamą kitą naudą už gaminančių vartotojų pagamintą elektros energiją.
„Kaip matyti, būtent dėl pastarojo būdo paslaugos kainos (procento) pasikeitimo kilo daugiausia klausimų, nes žemos įtampos tinklo buitiniams gaminantiems vartotojams 2024 m. nustatytas 33 proc., kuris 2023 m. yra 12 proc.“ – aiškino VERT.
Elektra atpigo, dėl to jos reikia atiduoti daugiau
Pasak tarybos specialistų, nustatant, kokį procentą patiektos į tinklą turės atiduoti gaminantis vartotojas, laikomasi principo, kad atiduotos elektros energijos vertė būtų lygi operatoriaus patirtiems kaštams.
„Taigi, nevertinant kaštų pokyčio, kuo didesnė elektros energijos vertė, tuo mažesnį procentą elektros energijos reikia atiduoti operatoriui. Ir atvirkščiai, kuo elektros energijos vertė mažesnė, tuo šis procentas didesnis“, – nurodė taryba.
Esą dėl krizės elektros energijos rinkoje ir ženkliai išaugusių elektros energijos kainų 2022 m., ypač rugpjūčio – rugsėjo mėn., prognozuojama rinkos kaina 2023 m. buvo nustatyta gana aukšta, t. y. net 32,676 ct/kWh.
Atsižvelgiant į dabar esančias elektros energijos kainas rinkoje ir ateities sandorius, 2024 m. prognozuojama rinkos kaina nustatyta 9,753 ct/kWh.
Taigi, kelis kartus žemesnė elektros energijos vertė esą ir turi įtakos, kad kelis kartus išaugo elektros energijos kiekio procentinis dydis, kuriuo atsiskaitoma už paslaugą.
VERT atkreipė dėmesį, kad ankstesniaisiais nei 2023 m., paslaugos kaina III variantu, t. y. elektros energijos kiekio procentinis dydis visuomet buvo virš 30 proc. žemos įtampos tinklo vartotojams: 2020 m. – 36 proc., 2021 m. – 41 proc., 2022 m. – 33 proc.
„Kartu reiktų paminėti, kad prie šio procentinio dydžio augimo prisidėjo ir padidėję operatorių kaštai. Dėl išaugusių kaštų atitinkamai didėjo ir I bei II būdais nustatytos paslaugos kainos.
Vertinant, ar blogėja gaminančiam vartotojui sąlygos, reikėtų lyginti ne gaminančių vartotojų mokamos paslaugos kainos pokytį, o šias sąlygas lyginti su įprasto buitinio vartotojo, t. y. kas būtų, jeigu asmuo nebūtų tapęs gaminančiu vartotojų ir būtų likęs įprastu vartotoju“, – aiškino VERT.
Būdamas įprastu vartotoju už elektros energijos persiuntimo paslaugą 2024 m. mokėtų 8,463 ct/kWh su PVM, t. y. 1,649 ct daugiau lyginant su 2023 m. (6,814 ct/kWh su PVM).
Esą įprastas buitinis vartotojas, tapęs gaminančiu vartotoju, iš esmės už tą pačią paslaugą, t. y. naudojimąsi tinklais, 2024 m. mokės 1,3 ct mažiau (lyginant 2023 m. – 0,9 ct mažiau).
„Taigi, gaminančio vartotojo sąlygos yra geresnės, lyginant su įprastu vartotoju, todėl paslaugos kainų didėjimas neturėtų būti priežastis neaugti gaminančių vartotojui skaičiui“, – tikino VERT.
Kiek išaugs sąskaita už elektrą?
Kaip teigė ESO ryšių su visuomene projektų vadovė Rasa Juodkienė, pirmiausia reiktų atskirti elektros energiją kaip produktą ir infrastruktūros kaštus, t. y. naudojimosi elektros tinklais paslaugos kainą, kad elektros energija būtų transportuota iki gaminančio vartotojo, kai jis jos nepasigamina.
„Elektros energijos kaina formuojasi biržoje, kur veikia pasiūlos ir paklausos santykis. Kaina priklauso ir nuo metų laiko, paros laiko, oro sąlygų, geopolitinių įvykių ir kitų veiksnių.
Gaminantiems vartotojams ši dalis mažai aktuali, nes jie patys pilnai ar iš dalies pasigamina elektros energiją ir užsitikrina savo energijos poreikius“, – komentavo pašnekovė.
Anot jos, kita dalis – naudojimosi tinklais (dar vadinama „pasaugojimo“) kaina, kitais metais didės nuo 5,9 ct/kWh iki 7,1 ct/kWh dėl su „Litgrid“ susijusių kaštų augimo (skelbta viešai, kad įtaką daro perkrovų pajamos, su energetikos sistemos saugumu susijusios paslaugos ir pan.).
„Vienas iš atsiskaitymo būdų – procentinis dydis, kuris taikomas atsiskaitant už naudojimąsi elektros tinklais didėja nuo 12 proc. iki 33 proc. nes prognozuojama 2024 m. elektros energijos kilovatvalandės vertė yra ženkliai sumažėjusi lyginant su 2023 m. Todėl kilovatvalandžių, paliekamų tinklo paslaugų teikėjui, kiekis nustatytas didesnis“, – aiškino R. Juodkienė.
Ji tiesiai neatsakė, kiek vidutiniškai padidės sąskaita už elektrą kiekvienam iš 70 tūkst. ESO klientų gaminančių vartotojų:
„Individualaus gaminančio vartotojo sąnaudos priklauso ir priklausys ne tik nuo naudojimosi tinklais kainos, bet ir nuo specifikos, kiek pagaminęs ir nesuvartojęs perduos į tinklus, o vėliau norės susigrąžinti.“
Pasak pašnekovės, ESO dedamoji naudojimosi tinklais kainoje nedidėjo, taigi ESO daugiau pajamų nesurinks.
