Tikslias prognozes ministerija pateiks kitą savaitę, kai bus pasiūlytos priemonės, kurios amortizuotų kainų augimą.
„Centrinis scenarijus, kurį pateikė Lietuvos bankas, kad ekonomikos augimas vis dar planuojamas šiais metais, jis bus mažesnis, nei prognozuota iki karo (Ukrainoje – BNS). Akivaizdu, kad karo poveikis visai Europai bus, Europos Sąjungoje taip pat planuojamas mažesnis ekonomikos augimas“, – žurnalistams Seime antradienį sakė ministrė.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad šiemet šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas gali sumažėti nuo anksčiau prognozuoto 3,6 proc. iki 2,7 proc., tačiau šoko atveju jis augtų tik 0,4 proc., o dar blogesnio scenarijaus atveju BVP gali trauktis 1,2 procento.
„Tai centrinis Lietuvos banko scenarijus ir panašų scenarijų turbūt pateiks ir Finansų ministerija artimiausiu metu, kad ekonomikos augimas išliks, tačiau bus mažesnis, nei prognozuota ir akivaizdu, kad karo poveikyje infliacijos rodikliai bus didesni, negu prognozuota“, – kalbėjo ji.
Pasak ministrės, prognozuojama, kad atlyginimų augimas, kaip ir infliacija, išliks spartus, todėl papildomos priemonės taip pat bus rengiamos.
„Drauge su atnaujintu ekonominės raidos scenarijumi, kurį rengia Finansų ministerija, artimiausiu metu pristatysime ir papildomų priemonių paketą, kuris padės amortizuoti karo poveikį mūsų žmonių gyvenimams“, – sakė G. Skaistė.
Anot jos, infliacijos dedamosios esminę dalį sudaro energetikos ir maisto kainos, todėl papildomos siūlomos priemonės bus nukreiptos į energijos kainų augimo amortizavimą ir papildomas pajamas žmonėms.
„Vertiname visus gautus pasiūlymus, kuriuos pateikė tiek Seimas, tiek valdantieji, tiek opozicija, tiek prezidentas, tiek verslo atstovai“, – sakė G. Skaistė.
Pasak LB, vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 10,5 proc., o ne 5,1 proc., kaip manyta iki šiol.
Premjerė Ingrida Šimonytė antradienį sakė pasigendanti Lietuvos banko ekonomikos prognozių pagrindinio scenarijaus, todėl siūlydama antiinfliacines priemones Vyriausybė vadovausis Finansų ministerijos prognozėmis.
