Kaunietis Egidijus pasakoja tiek įklimpęs į skolas įvairių miestų antstoliams, kad net nebesuskaičiuoja, kiek išvis yra skolingas.
„Aš net nežinau, kiek. Buvo apie 100 tūkst. litų, o dabar – 300 tūkst. eurų gali būti, nes jie vos ne dešimteriopai padarė“, – sako Egidijus.
Jaunystėje priklausomybių turėjęs ir smulkių baudų prisirinkęs vyras neabejoja įklimpęs visam gyvenimui. Jis pats netiki, kad sugebės grąžinti skolas.
„Ne, net nesiruošiu, nes neįmanoma, nežinau net kam atidavinėt. Nuo kurio pradėt, kur pradėt“, – tikina kaunietis.
Žvėrišku antstolių apetitu piktinasi ir kaunietė Vida.
„Gaunasi nebe 30, o 300. Vis tęsiasi, tęsiasi. Kai atėjau paklaust, kokia mano suma, jie išvardijo vos ne 30 tūkst. Aš neįsivaizduoju, kaip galėčiau atiduot ir integruotis į normalų gyvenimą, kad susirasčiau darbą“, – skundžiasi Vida.
Skolininkų gyvenimą Seimas jau šiek tiek palengvino rudenį. Jei anksčiau iš žmogaus, turinčio bent dvi skolas, būdavo nurėžiama pusė algos, nuo šiol išskaitoma mažiau – 30 procentų. Maža to, pačius antstolių įkainius pavesta nustatyti Teisingumo ir Finansų ministerijoms. Iki šiol tai būdavo derinama ir su Antstolių rūmais.
Visgi teisingumo ministras sugalvojo dar vieną būdą pažaboti skolų išieškotojų apetitą. Antstolių atlyginimas susidaro iš trijų dedamųjų – būtinųjų išlaidų, procento nuo išieškotų sumų ir papildomų išlaidų. Pastarųjų turėtų nelikti.
„Labai sunku sukontroliuoti tas papildomas išlaidas, ar iš tikrųjų jos buvo daromos, ar jas reikėjo atlikti. Mes matome, kad tos papildomos išlaidos nėra tokios jau reikalingos, mūsų nuomone, mes jas galėtume panaikinti“, – sako Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.
Pasak ministro, papildomos išlaidos gali sudaryti ženklią skolos dalį. O sumos priskaičiuojamos kad ir už dokumento parašymą ar sutikrinimą.
„Jeigu skola – kokie 300 eurų buvo, tai antstolis priskaičiuoja bylos užvedimo mokestį, atlyginimą ir gali per 3 metus po 150 eurų dar papildomų išlaidų priskaičiuoti. Tai skola tampa labai milžiniška“, – aiškina ministras.
E. Jankevičius pasakoja, kad patys antstoliai, žinoma, tuo nėra patenkinti. Antstolių rūmų atstovai į televizijos kamerą kalbėti atsisako, tik atsiuntė atsakymą raštu.
Antstolių rūmų atsiųstame komentare teigiama, kad „svarstymui pateiktas projektas kol kas yra neišbaigtas, jam trūksta ekonominio pagrindimo, be kurio neįmanoma planuoti, koks bus realus praktinis naujojo reguliavimo poveikis“.
Kai kurie Seimo nariai mano, kad čia įmanomas kompromisas. Pavyzdžiui, nustatyti fiksuotą mokestį.
„Nustatyti, kad, pavyzdžiui, papildomos išlaidos sudaro 10, 5 eurus. (…) Na, negali nedidelė bauda apaugti visokiomis papildomomis išlaidomis. Atrodo, kad vien tik prisėdimas prie stalo – reikia įrašyt, kad tai 3 eurai ar 5“, – teigia Algirdas Sysas.
Lietuvoje iš viso veikia per šimtą antstolių. Vidutinė jų alga per mėnesį – apie 10 tūkstančių eurų. Tai – daugiau nei uždirba prezidentė, kuri „į rankas“ gauna 5500. O keletas antstolių Lietuvoje uždirba net per 30 tūkstančių eurų.
