Emigrantės iš Danijos ir Vokietijos papasakojo, kad studentai svetur gauna išmoką, didesnę nei minimalus atlyginimas Lietuvoje.
Jiems taikomos lengvatos tiek būsto, tiek kitoms paskoloms. 16-mečiai įtraukiami į profesines programas, tad jiems nekyla problemų norint išbandyti savo jėgas įvairiuose darbuose.
Įdomu ir tai, kad, žvelgiant lietuvių akimis, net ir prasčiausiu darbu užsiimantys vokiečiai yra gerbiami ir gauna orią algą.
Lietuvoje finansinę pagalbą gauna tik maža dalis studentų, o kompensacijas nuomai ir paskoloms gali gauti tik tam tikrus reikalavimus atitinkantys žmonės.
Įvairiapusė pagalba jaunimui užsienyje
Danijoje gyvenanti Giedrė (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi) nurodė, kad ten jaunimas anksti palieka namus, nes tam tiesiog yra finansinės galimybės.
„Didelės išmokos studentams tiesiog už buvimą studentu – apie 900 eurų. Itin pigios pirmojo būsto paskolos, dar įvairios studentų paskolos ir t. t.“ – vardijo ji.
Vokietijoje gyvenanti ir dirbanti lietuvė Sigita teigė, kad geresnę finansinę padėti lemia daug veiksnių, tokių kaip kultūrinis kontekstas arba didelė švietimo sistemos reikšmė.
„Pavyzdžiui, Italijoje mokykla yra privaloma iki 14 metų, po to – daryk, ką nori, nes tolimesnės jaunų žmonių užimtumo sistemos nėra. Dėl to yra daug bedarbių, kurie gyvena su tėvais.
O Vokietijoje mokykla yra privaloma iki 16 metų. Paskui visi įtraukiami į pameistrystės ir profesines programas. Jaunimas pradeda dirbti ir kažką uždirbti nuo 16 metų, jeigu tik nori“, – pasakojo emigrantė.
Anot jos, po mokyklos Vokietijoje yra galimybė turėti „social year“ (liet. savanoriški socialiniai metai), kas yra vyriausybės finansuojama savanoriško darbo programa, daugiausia skirta jauniems suaugusiesiems. Ji gali trukti nuo 6 iki 18 mėnesių, o dalyviai gali būti išleidžiami dirbti ir į užsienį.
Pašnekovė įvardijo, kad „social year“ metu mokamas minimumas, užtikrinami socialiniai draudimai, o jaunimas gali išbandyti save dirbdamas valstybinėse įmonėse nuo muziejaus iki ligoninės.
Užsienyje oriai gyvena net ir indų plovėjai
Kaip kultūrinį aspektą Sigita nurodė tai, kad Vokietijoje nedirbti ar nesimokyti yra nerašyta gėda. Anot jos, taip auklėjami vaikai. Be to, yra stipri socialinė sistema:
„Tu gali pradėti dirbti indų plovėju ir užbaigti kaip vyriausias indų plovėjas, bet esi ne mažiau gerbiamas visuomenėje ir gali turėti orų gyvenimą: gyventi name ir leisti vaikus į universitetą.“
Pašnekovės nuomone, Lietuva per trumpą laiką pasiekė labai daug. Vis tik ji pastebi, kad mūsų šalies jaunimas iš vienos pusės bijo susimauti, nes neprilygs tėvams savo pasiekimais. Iš kitos pusės – jie yra labai aprūpinti.
„Kaip sakė vienas pranešėjas konferencijoje Vokietijoje: mūsų kartos svarbiausia užduotis yra sužadinti savo vaikuose alkį, kokį mes turėjome jų amžiuje. Nes jų didžiausia iki šiol patirta problema – silpnas „Wi–Fi“, – prisimena Sigita.
Kodėl nepilnamečiams Lietuvoje sunku įsidarbinti?
Lietuvoje pradėti dirbti galima nuo 14 metų, nors mokykla privaloma iki 16 metų.
Tačiau, norėdamas įdarbinti nepilnametį, darbdavys turi įgyvendinti daug papildomų reikalavimų. Pavyzdžiui, raštiškai tėvams pateikti galimą profesinę riziką, vaikui – darbo sąlygų aprašymą.
Jaunuoliai negali dirbti ilgiau nei 2 val. per dieną mokslo metais ir ne ilgiau nei 6 val. per dieną atostogų metu.
Tad tokios atsakomybės darbdaviai dažnai prisiimti tiesiog nenori ir užsidirbti norintys nepilnamečiai sunkiai randa darbovietes, kurios juos priimtų.
Vis tik, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teigimu, nepilnamečių įdarbinimo ir darbo sąlygų reikalavimus nustato Europos Sąjungos (ES) direktyva.
Ministerija nurodė, kad ES jų keisti neplanuoja, tad įdarbinimo procesas Lietuvoje liks toks, koks yra.
SADM pridūrė, kad kiekvienam vaikui Lietuvoje kas mėnesį mokama 85,75 euro dydžio išmoka arba kitaip – vaiko pinigai:
„Jie priklauso iki vaikas sulaukia 18 metų. Išmoka gali būti mokama ir ilgiau, t. y. iki 23 metų, jeigu vaikas mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, įskaitant ir besimokančius profesinio mokymo įstaigose, kai į mokymąsi įtraukta bendrojo ugdymo programa.“
Kas gali gauti 318,5 ir 3675 eurų išmokas?
SADM nurodė, kad Lietuvoje yra remiami tėvų globos netekę pilnamečiai, besimokantys ar studijuojantys asmenys.
Jei pasibaigus vaiko globai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar studijuoja aukštojoje mokykloje, mokymosi laikotarpiu (iki 24 metų amžiaus) jiems skiriama 318,5 euro išmoka per mėnesį.
Anot SADM, siekiant sudaryti geresnes galimybes pradėti gyventi savarankiškai, visiems be išimties buvusiems globotiniams (rūpintiniams) skiriama vienkartinė išmoka įsikurti – 3675 eurai.
Atstovai įvardijo, kad ji gali būti panaudota būstui statyti arba pirkti, būsto nuomai, komunalinėms paslaugoms, remontui, baldams, buitinei, vaizdo ir garso technikai.
Taip pat vienam asmeniniam kompiuteriui, telefonui įsigyti, studijoms ar sveikatos išlaidoms apmokėti. Dar automobiliui, mopedui, motociklui, motoriniam arba paprastam dviračiui, paspirtukui be variklio įsigyti bei kt.
Teikiama kompensacija būsto nuomai
Ministerija pridūrė, kad Lietuvoje yra galimybė asmenims ir šeimoms (įskaitant studentus) pasinaudoti būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija, į kurią gali pretenduoti asmenys ir šeimos, kurių turto vertė ir pajamos neviršija nustatytų pajamų ir turto dydžių.
Pavyzdžiui, Vilniaus mieste asmens be šeimos grynosios pajamos neturėtų viršyti 9734 eurų per metus arba 811,17 euro per mėnesį, o turto vertė neturėtų viršyti 14601 euro.
SADM aiškinimu, asmenys, siekdami gauti būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, turėtų ne trumpiau nei vieneriems metams išsinuomoti būstą, įregistruoti būsto nuomos sutartį Nekilnojamojo turto registre ir kreiptis į savivaldybę, kurioje yra deklaravę gyvenamąją vietą.
Pašnekovai atkreipė dėmesį, kad šiuo metu sudarytos itin patrauklios sąlygos būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijai gauti:
„Dar 2020 m. gegužės mėn. priėmus minėto įstatymo pakeitimus, buvo padidinti šių kompensacijų dydžiai, ypatingai vieniems gyvenantiems asmenims.
Pavyzdžiui, Vilniaus m. kompensacija vienam gyvenančiam asmeniui padidėjo nuo 92 eurų iki 210 eurų per mėnesį“, – dėstė jie.
Gali padengti 15–30 proc. būsto kredito
Ministerija paminėjo ir tai, kad Lietuvoje taip pat yra teikiamos subsidijos būsto kredito daliai apmokėti, kurių dydžiai yra nuo 15 iki 30 proc. būsto kredito sumos.
Jos aiškinimu, į subsidiją gali pretenduoti:
- jaunos šeimos;
- šeimos, auginančioms tris ar daugiau vaikų;
- žmonės su negalia arba šeimos, kuriose yra žmonių su negalia;
- asmenys iki 36 metų, kurie yra buvę likę be tėvų globos (rūpybos), ar jų šeimos;
- taip pat šeimos, kuriose motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vieni augina vieną ar daugiau vaikų, kurių turtas ir pajamos neviršija nustatytų pajamų ir turto dydžių.
Anot pašnekovų, asmenys (šeimos), siekiančios gauti minėtą valstybės paramą, gali įsigyti būstą bet kurioje Lietuvos teritorijoje.
Tačiau finansinė paskata (subsidija) jaunoms šeimoms pagal Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymą gali būti teikiama tik įsigyjant būstą tam tikrose teritorijose (regionuose), nevertinant jų turto ir pajamų.
