FAO maisto kainų indeksas sausį, palyginti su gruodžiu, nukrito 0,8 proc. iki 131,2 punkto, buvo 17,9 proc. mažiau pernai kovą pasiekto rekordinio lygio.
Šio kainų indekso vertės nuosmukį pirmąjį šių metų mėnesį lėmė augalinės kilmės riebalų, pieno produktų ir cukraus pigimas, grūdų bei mėsos produktų kainoms iš esmės nekitus.
Grūdų kainų indeksas per mėnesį pakito nežymiai – 0,1 proc., o per metus nukrito 4,8 procento.
Pasaulinės kviečių kainos sausį sumažėjo 2,5 proc., nes jų pasiūla iš Australijos ir Rusijos – didesnė nei prognozuota anksčiau. Tarptautinės kukurūzų kainos šiek tiek pakilo dėl didelės Brazilijos kukurūzų eksporto paklausos bei susirūpinimo dėl sausros Argentinoje. Tuo tarpu tarptautinės ryžių kainos ūgtelėjo 6,2 proc. dėl mažėjančios pasiūlos, didesnės paklausos ir valiutų kursų svyravimų.
Augalinių riebalų kainų indeksas praėjusį mėnesį nukrito 2,9 procento. Mažėjanti pasaulinė importo paklausa darė spaudimą palmių ir sojų aliejaus pasaulinėms kainoms, o saulėgrąžų ir rapsų aliejaus kainos mažėjo dėl didelės eksporto pasiūlos.
Pieno produktų kainų indeksas sausį buvo vidutiniškai 1,4 proc. žemiau nei gruodį, o tai lėmė sviesto ir pieno miltelių kainų kritimas dėl sumenkusios pagrindinių importuotojų paklausos ir padidėjusios pasiūlos iš Naujosios Zelandijos. Tuo tarpu sūrių kainas šiek tiek kilstelėjo po Naujųjų metų švenčių atsigavusios viešojo maitinimo ir mažmeninės prekybos veiklos Vakarų Europoje.
Mėsos kainų indeksas per mėnesį beveik nepakito. Paukštienos, kiaulienos ir jautienos kainoms neleido keistis solidžios atsargos, tuo tarpu aviena dėl didesnės importo paklausos brango.
Cukraus kainų indeksas per mėnesį smuktelėjo 1,1 proc., nepaisant susirūpinimo dėl kuklaus žaliavos derliaus Indijoje, pakilusių kuro kainų Brazilijoje bei šios šalies nacionalinės valiutos stiprėjimo. Šiuos nuogąstavimus atsvėrė solidus žaliavos derlius Tailande ir palankios oro sąlygos Brazilijoje.