BNS žiniomis, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis išlygą skirti kompensaciją šalims, kurios patyrė spartų gyventojų skaičiaus sumažėjimą, įtraukė į naują pasiūlymą dėl 2021-2027 metų biudžeto.
Siekiant Lietuvos ir kitų mažiau turtingų šalių paramos, naujame projekte taip pat siūloma leisti lanksčiau skirstyti struktūrinės paramos lėšas ir sumažinti reikalavimus vadinamajam kofinansavimui – įpareigojimui prie ES finansuojamų projektų prisidėti nacionalinio biudžeto lėšomis.
Naujausią projektą Ch. Michelis valstybėms narėms pateikė penktadienio popietę. ES lyderiai derėtis dėl naujojo biudžeto į Briuselį renkasi ketvirtadienį. Lietuvai derybose atstovaus prezidentas Gitanas Nausėda.
Šoko terapija?
Lietuvos valdžios atstovai šiuo metu vertina, kokią įtaką naujasis pasiūlymas daro vadinamosioms sanglaudos lėšoms – ši parama skiriama mažinti skurdesnių regionų ekonominį atsilikimą.
Ankstesniuose pasiūlymuose sanglaudos parama Lietuvai būtų mažėjusi 27 proc., lyginant su dabartiniu biudžetu, neįvertinus infliacijos poveikio.
Lietuvos vyriausybė tokį kritimą derybų išvakarėse vadino nepriimtina „šoko terapija“. Briuselis teigia, kad parama turi būti mažinama, nes Lietuva pagal ekonominį išsivystymą priartėjo prie ES vidurkio, be to, daugiau europinių lėšų reikalauja nauji iššūkiai, tokie kaip migracija, klimato kaita, bendra gynyba.
BNS žiniomis, naujame projekte taip pat siūlomi konfinansavimo pakeitimai, kurie leistų sušvelninti spaudimą nacionaliniams biudžetui – dabar siūloma, kad ES lėšomis galės būti finansuojama iki 75 proc. projekto sumos – anksčiau maksimali suma buvo 70 proc.
Be to, Ch. Michelis siūlo leisti šalims lanksčiau naudoti gaunamas lėšas, jų pervedimą iš vieno fondo į kitą.
Be sanglaudos paramos, Lietuva derybų išvakarėse taip pat reikalavo sparčiau didinti tiesiogines išmokas žemdirbiams, siekiant greičiau priartėti prie ES vidurkio, užsitikrinti kuo didesnį finansavimą Ignalinos atominės elektrinės uždarymui ir Karaliaučiaus tranzito schemos veikimui.
Derybas dėl naujojo biudžeto dydžio ir jo paskirstymo apsunkina tai, kad jame nebeliks Britanijos įnašo. Biudžetas turėtų siekti kiek daugiau nei vienas trilijonas eurų.
Prezidentas G. Nausėda praeitą savaitę išsakė abejonių, ar šią savaitę pavyks rasti sutarimą – jo teigimu, įvertinus nesutarimus tarp valstybių narių, to gali tikėtis tik „labai didelis optimistas“.
