Nors siūloma viršutinė riba „nėra susijusi su vienu konkrečiu skaičiumi“, K. Simson pabrėžė, jog siekiama parengti tokį viršutinės ribos mechanizmą, kuris aktyvuotas išliktų „ilgesnį laiką“, o ne būtų įjungiamas ir išjungiamas reaguojant į kasdienę prekybą.
Pareigūnė pridūrė, kad siūloma riba yra skirta ir kitų metų dujų pildymo sezonui, kai tarptautinė konkurencija dėl tiekimo gali išaugti.
„Visi ženklai byloja, kad kitais metais pasaulinė konkurencija gali būti dar gerokai įnirtingesnė nei buvo šią vasarą ir rudenį“, kai Europoje kainos išaugo, teigė ji.
Nors ES nėra uždraudusi rusiškų dujų, Kremlius ėmė užsukti čiaupus keršydamas už Briuselio sankcijas, įvestas po Maskvos invazijos į Ukrainą.
Prieš karą rusiškų dujų tiekimas sudarė daugiau nei 40 proc. visų į Europos Sąjungą importuojamų dujų, o sumažinto tiekimo padarinius ypač skaudžiai pajuto didžiausia ES ekonomika Vokietija.
Dabar rusiškų dujų dalis sumažėjo iki mažiau nei 10 procentų.
Visgi alternatyvūs šaltiniai, tokie kaip suskystintos gamtinės dujos (SGD), gabenamos iš Jungtinių Valstijų ir Persijos įlankos, negali kompensuoti trūkumo, taigi Europos gyventojų laukia didelės sąskaitos už šildymą šią žiemą.
Kainų viršutinės ribos planas, jei būtų priimtas, įsigaliotų sausio mėnesį.
Kartu šią žiemą galios planas dėl bloko narių savanoriško gamtinių dujų naudojimo sumažinimo 15 procentų.
