ESTT išaiškinimo praėjusių metų spalį paprašė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), nagrinėjęs šį ginčą.
Bendrijos teismas turėtų atsakyti, kaip turi būti aiškinama situacija, kai vartotojas nori išsaugoti sutartį su banku pakeičiant nesąžiningą jos sąlygą, bet teismui pripažinus, kad ją panaikinus sutartis nebegalioja. Be to, laukiama sprendimo, ar teismas gali spręsti nesąžiningos sąlygos pakeitimo klausimą, prieš tai neįvertinęs visos sutarties panaikinimo galimybės.
Į aukščiausią instanciją „Luminor“ kreipėsi siekdamas, kad būtų peržiūrėtas jam nepalankus 2021 metų rugsėjo 2 dienos Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, kuriuo būsto ir vartojimo paskolų sutarčių su 22 klientais sąlygos pripažintos nesąžiningomis bei keičiamos klientų naudai.
Anot LAT, 2008 metais „Luminor“ skolino būstui Šveicarijos frankais sutartyse nurodant, kad jos turi būti grąžintos ta pačia valiuta, tačiau Lietuvai 2014 metais įsivedus eurą tuometinė šalies valiuta – litas – franko atžvilgiu smarkiai nuvertėjo, dėl to grąžintina paskolų suma beveik padvigubėjo.
Klientai teigė, kad paskolas Šveicarijos frankais išdavęs bankas juos apgavo, nes neatskleidė valiutos kurso kitimo rizikos laipsnio, jam žinomų prognozių apie būsimą kurso kilimą.
Dalis paskolas paėmusių žmonių 2017 metais pateikė ieškinį teismui prašydami pakeisti sutartis su „Luminor“ nuo jų sudarymo dienos Šveicarijos frankus pakeičiant į eurus tuometiniu kursu ir pagal jį perskaičiuoti visas sumokėtas įmokas. Vilniaus apygardos teismas 2018-ųjų rudenį ieškinį atmetė, o Lietuvos apeliacinis teismas 2020-ųjų gegužę sprendimą paliko nepakeistą.
LAT 2021 metų balandį Apeliaciniam teismui perdavė iš naujo nagrinėti bylos dalį dėl sutarčių sąlygų nesąžiningumo, o kitą dalį paliko nepakeistą nusprendęs, jog nebuvo banko apgaulės atskleidžiant Šveicarijos frankų kurso pasikeitimo riziką.
Lietuvos apeliacinis teismas 2021-ųjų rugsėjį paskelbė, kad „Luminor“ turės pakeisti sutartis ir paskolų valiutą iš frankų į eurus jų išdavimo dienos kursu, taip pat pakeisti bazinę palūkanų normą iš „Libor CHF“ į „Euribor“. Teismas priėmė banko klientams palankų sprendimą atsižvelgęs įtai, kad nesąžininga sutarties sąlyga sukūrė ryškią šalių teisių ir pareigų neatitiktį.
Šį sprendimą „Luminor“ apskundė LAT, paprašęs ieškinį atmesti visa apimtimi.
Tuometinio banko „Nordea“ atstovai 2017 metais nurodė turintys 36 klientus, paskolas paėmusius Šveicarijos frankais.
Lietuvos banko Priežiūros tarnyba, išnagrinėjusi vartotojų ginčus su „Nordea Bank“, 2016 metais rekomendavo bankui jo klientams Lietuvoje taikyti neigiamas palūkanas, kai neigiama bazinė palūkanų norma tampa didesnė už maržą, tačiau „Nordea“ pareiškė, kad juo vadovautis neketina.
BNS skelbė, kad tarp tokių „Nordea“ klientų buvo universiteto Bankininkystės ir investicijų katedros docentas, kreditų vadybininkas, finansinių paslaugų įmonės plėtros vadovas, Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto katedros darbuotojas. Be to, tarp klientų buvo teisininkų, įmonių direktorių ir prezidentų, startuolių įkūrėjų, advokatų, banko projektų valdytojų.
