„Europos solidarumas su Moldova yra nepajudinamas“, – pabrėžė U. von der Leyen, per bendrą su Moldovos prezidente Maia Sandu spaudos konferencijoje Kišiniove pristatydama „energetinės paramos paketą“.
EK paaiškino, kad šis paketas apima 100 mln. eurų grantą (negrąžintiną paskolą) ir 100 mln. eurų kreditą „dujų tiekimo poreikiams patenkinti“, o juos Moldova gaus nuo 2023-ųjų sausio. Be to, ES skirs dar 50 mln. eurų Moldovos „biudžeto paramai“.
Proeuropietiška Moldovos prezidentė Maia Sandu perspėjo, kad jos 2,6 mln. gyventojų turinčiai šaliai, įsikūrusiai tarp Ukrainos ir Rumunijos, šią žiemą gali pritrūkti gamtinių dujų ir elektros energijos.
„Tai rimčiausia krizė per pastaruosius tris dešimtmečius“, – sakė M. Sandu, pasmerkdama Rusiją, kuri naudoja savo „energetikos išteklius kaip ginklus, nukreiptus prieš demokratiją“.
Moldova yra labai priklausoma nuo rusiškų dujų, ir, kaip teigia Kišiniovas, šį mėnesį „Gazprom“ tiekimą gali sumažinti perpus.
Savo ruožtu trečdalį elektros poreikio Moldova patenkina importu iš Ukrainos, tačiau dėl Rusijos smūgių šios šalies energetikos infrastruktūrai Kyjivas sustabdė elektros eksportą į Moldovą.
Viena skurdžiausių Europos valstybių oficialiai pateikė narystės ES paraišką iškart po to, kai Rusijos kariuomenė vasario pabaigoje įsiveržė į Ukrainą.
„Labai džiaugiuosi, kad Moldova dabar yra šalis kandidatė į ES. Jūs to nusipelnėte“, – sakė U. von der Leyen.
Ji pridūrė, kad per pastaruosius metus ES suteikė Moldovai paskolų ir grantų už daugiau kaip 840 mln. eurų.
Lapkričio 21-ąją Paryžiuje numatyta surengti finansinių donorų konferenciją nuskurdusiai šaliai paremti. Dvi tokios konferencijos jau įvyko nuo karo Ukrainoje pradžios. Kiekvienoje iš jų Moldovai buvo surinkta apie 600 mln. eurų.
