„Elektrum Lietuva“ vadovės Neringos Petrauskienės teigimu, rugpjūtį kainų augimą Baltijos šalyse lėmė sumenkusi gamyba iš atsinaujinančių energijos šaltinių ir brangesnis elektros importas iš kaimyninių šalių.
„Elektros energijos importas iš Suomijos į Baltijos šalis sumažėjo 18 proc., tačiau bendrą mėnesio importo kiekį kompensavo didesni srautai iš Švedijos ir Lenkijos. Artėjant rudeniui saulės elektrinių gamyba palaipsniui mažėja, todėl Baltijos ir Šiaurės šalių regionuose ji smuko 12 proc., palyginus su praėjusiu mėnesiu. Vėjo energijos gamyba rugpjūtį buvo labai nepastovi, tačiau lyginant su liepos mėnesiu, augo 16,8 proc.“, – pranešime cituojama N. Petrauskienė.
Kaip skelbia bendrovė, rugpjūčio mėnesį Baltijos šalyse elektros energijos vartojimas, palyginti praėjusiu mėnesiu, sumažėjo 1 proc. ir siekė 1 978 GWh.
Lietuvoje elektros buvo suvartota 6 proc. mažiau – 860 GWh. Tuo metu Latvijoje elektros energijos poreikis buvo 2 proc. didesnis nei liepą ir siekė 517 GWh, o Estijoje vartojimas augo 3 proc. iki 601 GWh.
Taip pat rugpjūčio mėnesį trijose Baltijos valstybėse iš viso buvo pagaminta 1 284 GWh elektros – 4 proc. mažiau nei liepą. Bendrovės duomenimis, Lietuvoje elektros gamyba išaugo 2 proc. iki 647 GWh, tačiau Latvijoje ji smuko 7 proc. ir siekė 384 GWh. Taip pat Estijoje praėjusį mėnesį buvo pagaminta 13 proc. mažiau elektros nei liepą – 253 GWh.
Paskutinį vasaros mėnesį Baltijos šalys bendrai pasigamino 65 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje šis rodiklis siekė 75 proc., Latvijoje – 74 proc., Estijoje – 42 proc.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
