Nuo ko priklauso elektros kaina?
Elektros kainos biržoje priklauso nuo įvairių veiksnių, dėl kurių jos nuolat kinta – ekonominių ciklų, perdavimo pajėgumų, anglies emisijų leidimų kainos, pasaulinės energetikos šaltinių, pavyzdžiui, naftos, dujų ir kitų gamtinių išteklių, kainų, hidrologinės situacijos. „Nord Pool Spot“ biržoje žemiausia kaina būna pavasarį dėl pigios hidroelektrinėse pagamintos elektros, o aukščiausia – žiemą. Didžiausias metinis skirtumas buvo užfiksuotas 2011 metais, kai kaina skyrėsi apie 60 proc. Tuo tarpu Lietuvos kainų zonoje svarbūs ir kiti veiksniai. Dėl elektros jungčių trūkumo ir perdavimo ribotumų, Lietuvoje vasarą elektra yra brangesnė nei kitose „Nord Pool Spot“ zonose.
Tuo tarpu kainų zonos susidaro dėl elektros linijų galių pralaidumo trūkumo. Tai reiškia, kad, nors Lietuva yra „Nord Pool Spot“ biržos zonoje, kainos nuo kitų jos šalių vis tiek skiriasi būtent dėl nepakankamų pajėgumų, t.y. perdavimo ribojimų Estijos – Latvijos sienos ribose, ypač birželio – spalio mėn. Tuo tarpu minėtu laikotarpiu importo paklausa yra didžiausia. Taigi kuo mažesni importuojamos elektros pajėgumai, tuo didesnė kaina Lietuvoje. Tokios tendencijos nekinta nuo 2011 m., tačiau numatoma, kad situacija pasikeis pradėjus veikti naujoms elektros jungtims kaip „NordBalt“ ar „LitPol Link“.
Tai kaip gi nustatoma elektros kaina?
Laisvojoje rinkoje elektros kaina nustatoma pagal du tarifus: momentinį (spot) ir išankstinį (forward). Momentinė kaina skaičiuojama kas valandą pagal sandorius biržoje tarp pirkėjų ir pardavėjų. Tai reiškia, kad tiekėjai turi prognozuoti valandinius elektros kiekius, kuriuos numato suvartoti jų klientai. Kaip tai vyksta? „Baltpool“ duomenimis, pasibaigus prekybos pasiūlymų teikimo laikui, visi pirkimo pavedimai rūšiuojami kainos mažėjimo tvarka, o visi pardavimo pavedimai – kainos didėjimo tvarka. Taip sudaromos dvi atskiros paklausos ir pasiūlos kreivės, kurios formuojamos kiekvienai kitos paros valandai. Šių kreivių susikirtimo taškas ir nulemia kitos paros elektros kainą – ji formuojasi pagal paskutinio pasiūlymo parduoti kainą, kurią atitinka mažiausia pasiūlymo pirkti kaina.
Tuo metu išankstinė elektros energijos kaina nustatoma remiantis momentine kaina, t.y. tiekėjai, numatę valandinius elektros kiekius, kuriuos suvartos jų klientai, turi tuos elektros kiekius nusipirkti dar prieš prasidedant elektros gamybai ir jos vartojimui. Taigi, paprastai tariant, kainos nustatomos pagal valandinius tiekėjų ir gamintojų pasiūlymus, tokiu būdu numatant suvartojamus elektros kiekius ateičiai. Kaina priklauso ir nuo pasirinkimo?
Tačiau už kokią kainą įmonė pirks elektrą, priklauso ir nuo jos pačios pasirinkimo, mat galimi du variantai – fiksuotos arba lanksčios kainos sutartys. Pirmuoju variantu išlaidos bus stabilios visą sutarties laikotarpį, o riziką už kylančias kainas elektros biržoje prisiims tiekėjas, tačiau tam tikra rizikos dalis jau yra įskaičiuota į fiksuotą kainą. Antruoju – kainos tiesiogiai susijusios su kainomis elektros energijos biržoje, pridedant tam tikrą tiekėjo maržą. Nors biržoje elektros kainos nuolat svyruoja, toks sutarties tipas užtikrina vartotojui, kad jis už elektrą sumoka tiek, kiek elektra kainuoja didmeninėje rinkoje – nei daugiau, nei mažiau.
Komentarą parengė Ričardas Tvaronas, „Elektrum Lietuva“ Pardavimo vadovas
