Ekonomistas Raimondas Kuodis „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ kokie galimi sprendimai dėl pensinio amžiaus ilginimo.
„Pensinis amžius nėra iškaltas akmenimis. Tai yra socialiai formuojamas dalykas. Ir tikrai, kaip sakant, naudingi idiotai Europos Komisijoje daug čia mus gąsdina su savo fiksuotu darbingo amžiaus apibrėžimu – 15–64 metai. 64 metai, jeigu esi sveikas, yra puikiausias darbingas amžius. 69 metai – lygiai tokiu pat [darbingu amžiumi] irgi gali būti.
Mums tiesiog reikia judėti automatiškai su didėjančia gyvenimo trukme, su gerėjančia sveikata, jeigu taip yra. Lietuva yra palaipsniui ir teisingai dariusi – ji ilgino tą pensinį amžių“, – kalbėjo R. Kuodis.
Ekonomisto pastebėjimu, jeigu sovietmečiu moterys į pensiją išeidavo būdamos maždaug 55, o vyrai – 60 metų, tai dabar situacija pasikeitė į gerąją pusę. Tiesa, jo teigimu, reikia įvertinti, kaip pensinio amžiaus asmenys galėtų dirbti prasmingai, jei jie to pageidautų.
„Prieš 12 metų aš siūliau savo „Sodros“ sistemos reformą, kad būtų visiškas lankstumas – žmogus galėtų išeiti į pensiją, grįžti iš pensijos. <...> Nors ir dabar, labai paprašius, yra kelias pasilikti [pensiniame amžiuje dirbti ilgiau], o pensija tuomet didėja 8 proc. Tačiau mūsų „Sodra“ to nereklamuoja, nors galėtų“, – pastebėjo jis.
R. Kuodis užsiemena, kad svarbu keisti požiūrį į pensinio amžiaus suvokimą.
„Mums tiesiog reikia perprogramuoti mūsų žiūrėjimą į pensininkus. „The Economist yra rašęs, kad yra nauja kategorija – jaunieji pensininkai, kurie yra žvitrūs, moka ir nori dirbti, [tie, kurie] nenorėtų gulėti ant pečiaus, kiek jam bemokėtum.
Pažiūrėkite Azijoje į pensininkus – išeina, reguliuoja gatves, atrodo, dar kažkokiu prasmingu darbu užsiima. Jie jaučiasi, kad gyvena, kad jie prisideda dar prie visuomenės kūrimo, o nėra kažkokie ant pečiaus pensijas gaunantys dykaduoniai“, – svarstė R. Kuodis.
„Vaikai vagia per mokesčių sistemą iš savo tėvų“
Laidos vedėjui pateikus pavyzdį, kad Vokietijoje garbaus amžiaus sulaukę asmenys gali oriai pragyventi iš gaunamos pensijos ir savo laisvalaikį leisti, pavyzdžiui, kavinėse, kruizuose, R. Kuodis tikina, kad taip galėjo būti ir Lietuvoje.
„Tą ir mes galėjome daryti, jeigu ne tas „gyvulių ūkis“, su kuriuo kovojame jau 20 metų, ir kuris padaro tai, kad pensijoms skiriame 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o Vakarai – 12 proc. Tai iš kur tas mūsų pensininkas galės tuos savo kruizus sau leisti?
<...> Vaikai vagia per mokesčių sistemą iš savo tėvų – ar jūs tuo patenkinti ir galite tuo didžiuotis? Aišku, kad ne. Bet jeigu tu vagi, o kiti nevagia, tai tu geriau gyvensi. Bet kai visi taip pagalvojom, tai turim tą, ką turim. Tai ir esame, kaip sakant, Rumunijos, Bulgarijos lygmenyje“, – teigė ekonomistas.
Pasak R. Kuodžio, su šia situacija iki šiol nesusitvarkome dėl skaidrumo trūkumo politiniame gyvenime.
„Interesų grupės ateina į Seima, atidaro su koja duris, duoda pinigų rinkimams. Tada jau, atrodo, politikai, kurie, nors atrodė skaidrūs, pradeda nemirksėdami pasakoti, kaip čia reikia naujų lengvatų elito prekėms, kokiems nors restoranams, koncertams. Po to, pasirodo, eina į rinkimus, gauna iš ten pinigų. Tai čia kas yra? Čia yra bananų respublikos bruožai“, – įvertino R. Kuodis.
PVM – 17 proc.?
Ekonomistas užsimena, kad jeigu Lietuvoje pridėtinės vertės mokesčio (PVM) dydis būtų ne 21 proc., kaip dabar, o siektų 17 proc., tačiau be jokių papildomų lengvatų, naudą pajustų visi, o biudžete skylės esą nebūtų.
„Tada turėtumėme daug išspręstų problemų su viešojo sektoriaus, pensijų finansavimu. Šalis taptų gerokai stipresnė. Bet mes mėgstame šaudyti sau į kojas. Nepaisant to, dar kažkaip sėkmingai einame.
<...> Jeigu šitų nesąmonių būtų dar mažiau, mes gana greitai pasiektumėme tuos Vakarų vidurkius, kurių iki šiol, deja, nepasiekėme“, – teigė jis.
Kalbėdamas apie pensijos kaupimą II pakopos fonduose, R. Kuodis sako, kad „Sodra“ negali su tuo konkuruoti.
„Man rodos, II pakopa gali sprogti nuo godumo. Ji sugebėjo padaryti tokį neįtikėtiną dalyką, kad, pavyzdžiui, nors „Sodra“ yra pensijų fondas, bet ji negali konkuruoti su II pakopa, nes ji „prasimušė“ valstybės subsidijas sau, kurias laiko savo grąžos dalimi. Nors tas subsidijas moka ne negyva valstybė, o jūs ir aš, bet mums tai atneša kaip uždirbtą grąžą.
Kitaip tariant, jie jau vengia kalbėjimo apie grąžą. Sako, kad jums tiesiog apsimoka pas mus“, – teigė ekonomistas.
R. Kuodis taip pat užsimena, kad jau dabar galima pastebėti tam tikrą skaidrumo trūkumą, kai yra kalbama apie pensijų kaupimą II pakopoje.
„Aš tiesiog noriu skaidraus diskurso šiuo klausimu. Esu surašęs visus tuos triukus, ką jie naudoja – ir politikai, ir ponas Lingė (Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė – red. past.). Tiesiog atkartoja tą, ką jie yra surašę, – kad pensijų fondai aplenkė infliaciją. Kodėl jie turi aplenkti tik infliaciją? Jie turi lygiuotis į algų kilimą, kurios yra suma infliacijos, ir našumo augimo, ne tik infliaciją.
Šie dalykai yra koktūs, nes kažkokia chebrytė skandina valstybinę viešąją sistemą, socialinės apsaugos sistemos stuburą tam, kad uždirbtų savo papildomus kelis euriukus“, – kalbėjo R. Kuodis.
G. Nausėda: svarstyti pensijos amžiaus didinimą būtų nemoralu
Kiek anksčiau prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad dabartiniu metu svarstyti pensijos amžiaus didinimą būtų nemoralu.
„Kilo šaršalas lygioje vietoje, niekas nei planavo, nei planuoja, nei planuos bent jau įžvelgiamoje perspektyvoje svarstyti rimtai tokį klausimą“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė prezidentas.
„Šiandien Lietuvoje turime pernelyg trumpą gyvenimo trukmę, pernelyg trumpą sveiko gyvenimo amžių ir yra visiškai nemoralu svarstyti šitokius klausimus, nes, mano įsitikinimu, socialinio draudimo fondas nėra savitikslis dalykas, į kurį norime sukaupti kiek galima daugiau pinigų“, – rašo naujienų agentūra BNS .
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen taip pat teigė, kad poreikio kalbėti apie pensijos amžiaus didinimą nėra.
Lietuvoje tiek vyrų, tiek moterų pensijos amžius ilgėja palaipsniui ir 65 metus pasieks 2026 metais.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra sakiusi, kad šiuo metu šio amžiaus didinimo klausimo nesvarstanti. Prastėjant Lietuvos demografinei situacijai, Europos Komisijos (EK) skaičiavimu, ateityje mažės darbingo amžiaus žmonių, galinčių išlaikyti pensininkus, todėl galimas sprendimo būdas – ilginti pensinį amžių, kuris, specialistų skaičiavimu, turėtų siekti 72 metus.
Reikia atlikti pensijų reformos auditą
G. Nausėda sako, kad reikėtų atlikti prieš penkerius metus priimtos pensijų reformos auditą, įvertinti rezultatus ir tik tuomet svarstyti, ar reikia kokių nors sistemos pokyčių. Taip jis ketvirtadienį teigė po to, kai viešojoje erdvėje kilo diskusijų ir pasipiktinimo dėl automatinio gyventojų įtraukimo į pensijų kaupimą.
„Manau, ką reikėtų padaryti – ne pulti svarstyti, ką kitaip ir naujai būtų galima išrasti, bet turime, pirmiausia, atlikti tam tikrą analizę, auditą, kokie yra šios reformos rezultatai, kiek jie atitinka tuos lūkesčius, kurie buvo įdėti į šią reformą ir tada atlikti tam tikras korekcijas, jeigu tai pasirodys reikalinga“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį teigė prezidentas.
Jis taip pat kalbėjo, kad „daug kartų keistos sistemos rezultatas nėra toks, kuriuo galima didžiuotis“.
„Pensijų reforma nėra dalykas, kurį nuolat turime per daug negalvoję tobulinti, kažką keisti. Turime vieną kartą sustoti, įsivertinti ir tik tada daryti kitą žingsnį, nes tai sistema, kurią reformavome labai daug kartų, ir kol kas rezultatas nėra toks, kuriuo galėtume labai didžiuotis“, – sakė prezidentas.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, antros pakopos pensijų fondų turto vidutinė svertinė grąža pernai buvo neigiama ir siekė minus 13,8 procento. Tačiau rinkos ekspertai sako, kad po nuosmukio visada būna augimas.
Antros pakopos pensijų sistemoje dalyvauja apie 1,4 mln. dirbančių žmonių.
Visą pokalbį su ekonomistu Raimondu Kuodžiu galima išgirsti žemiau esančioje nuorodoje.
