„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas socialiniame tinkle „Facebook“ rašo, kad iš pigių atsinaujinančių išteklių (saulės, vėjo ir vandens) Lietuva pasigamina kiek daugiau nei 20 proc. visos šalyje suvartojamos elektros energijos, o tai taip pat yra vienas mažiausių rodiklių regione.
„Pavyzdžiui, Švedija pasigamina apie 80 proc., Latvija apie 50 proc., Vokietija apie 50 proc., Estija apie 33 proc. O mes lenkiame tik Lenkiją, kuri pasigamina apie 18 proc.
Tad esant elektros trūkumui, Lietuva būna priversta įjungti šiuo metu itin brangias dujas naudojančias šilumines elektrines, jose pagaminamos elektros kaina būna itin didelė. Be to, Lietuva neturi pakankamo elektros jungčių pralaidumo (su Švedija ir per Latviją su Estija), tad elektros kainos „Nord Pool“ Lietuvos ir Latvijos kainų zonoje pastaruoju metu dažnai būna didesnės nei Švedijoje“, – komentavo Ž. Mauricas.
Pasak ekonomisto, tokia nepalanki situacija susiformavo Lietuvai 2009 m. pabaigoje uždarius Ignalinos AE (iki to laiko Lietuva buvo elektros energiją eksportuojanti valstybė) ir nepakankamai investavus į naujus elektros generavimo pajėgumus.
„Šiuo metu Lietuva sparčiai investuoja į atsinaujinančią energetiką, kuri per artimiausius 5–10 m. turėtų iš esmės pakeisti Lietuvos energetiką. Lietuva 2030 m. tikisi tapti elektros energiją eksportuojančia valstybe, jei investicijos neįstrigs į biurokratines džiungles. Tačiau artimiausiu metu Lietuva savo jėgomis, deja, nebus pajėgi išspręsti šių iššūkių“, – rašė Ž. Mauricas.
ES privalo išlaikyti vienybę
Ekonomisto teigimu, naujausias Europos Komisijos (EK) siūlymas perskirstyti pigią elektrą gaminančių energetikos įmonių pelnus Lietuvai iš esmės nepadės, nes mūsų šalis neturi pakankamai savo elektros generavimo pajėgumų.
„Tad Lietuva turėtų siekti pasirašyti dvišalę sutartį su Švedija, kad ši sutiktų pasidalinti savo šalyje veikiančių energetikos įmonių viršpelniais su Lietuva (EK yra numačiusi tokią galimybę, bet dėl jos turi susitarti pačios šalys iki 2022 m. gruodžio 1 dienos).
Taip pat Lietuva visomis išgalėmis turi siekti išlaikyti ES elektros rinkos vienybę, nes jei kiekviena šalis pradės traukti paklodę į savo pusę ir skaldyti vieningą ES rinką, labiausiai nuo to nukentės būtent Lietuva“, – įspėjo ekonomistas.
Jis pateikė ir pavyzdį.
„Jei Švedija, kuri pasigamina 120 proc. sau reikalingos elektros energijos (iš atsinaujinančių išteklių ir branduolinių jėgainių), nuspręstų sumažinti eksportą į Lietuvą, Švedijoje elektros kainos ženkliai kristų, o Lietuvoje – išaugtų. Jei taip pradėtų elgtis ir kitos šalys, turinčios daug elektros generavimo pajėgumų, pavyzdžiui, Norvegija, labiausiai nukentėtų tos šalys, kurios jų turi mažiausiai, pavyzdžiui, Lietuva.
Sugriuvus bendrai ES elektros rinkai, Lietuvos lauktų milžiniški iššūkiai – elektros kaina ženkliai išaugtų, o galbūt net tektų pasėdėti žvakių šviesoje (arba pirkti elektrą iš Astravo AE). Tad reikia dėti visas pastangas, kad bendra ES elektros rinka išliktų vieninga, to siekia ir Europos Komisija“, – pastebi ekonomistas.
Kaip sumažinti kainas?
Pasak Ž. Maurico, Lietuva turi siekti, kad ES šalys solidariai sumažintų elektros ir gamtinių dujų vartojimą, nes tai yra vienintelis tvarus kelias išspręsti šią energetikos krizę.
„Priežastis paprasta – ES trūksta gamtinių dujų, nes per tokį trumpą laiką nėra techninių galimybių visiškai pakeisti rusiškų dujų alternatyviais šaltiniais. EK prognozuoja, kad dujų vartojimą reikėtų sumažinti 15 proc., EBPO organizacija 10 proc, nes ES šalims puikiai sekėsi užpildyti gamtinių dujų saugyklas, tad grėsmė kiek sumažėjo.
Sumažėjus gamtinių dujų vartojimui ES dujų rinką susibalansuotų, tad dujų kaina nukristų . Ji jau yra nukritusi, palyginti su rugpjūčio mėn. pasiektu piku ir šiuo metu siekia mažiau nei 200 EUR/MWh. Kadangi elektros ir dujų rinka veikia susisiekiančiųjų indų principu, nukritus dujų kainai, nukristų ir elektros kaina, o tai būtų labai naudinga nuo dujų ir elektros importo priklausančiai Lietuvai“, – atkreipė dėmesį Ž. Mauricas.
Jo teigimu, geriausia motyvacija taupymui yra didesnės kainos, tad ES šalys turėtų dirbtinai nemažinti elektros ir dujų kainų, o remti tik labiausiai pažeidžiamas gyventojų grupes ir įmones, ne teikiant subsidijas, o paskolas ar mokesčių atidėjimus.
„Deja, populizmą mėgstantys politikai mėgsta dalinti ne savo pinigus subsidijoms, o tai neskatina taupymo, o didėjantis vartojimas nemažina kainų, tad kyla grėsmė, kad energetikos krizė ES gali užsitęsti ilgesnį laiką. Pavyzdžiui, Ispanija išsiderėjo išimtį, leidusią jai subsidijuoti dujas, naudojamas elektros gamyboje. Rezultatas matomas, kad Ispanijoje dujų suvartojimas išaugo, o taip pat išaugo pigios elektros, pagamintos iš pigesnių dujų, eksportas į Prancūziją.
Todėl būtina investuoti į atsinaujinančią energetiką, nes tik tokiu būdu ES galės sumažinti/eliminuoti gamtinių dujų įtaką energetikos sistemai bei elektros kainoms. Tai taip pat prisidėtų prie klimato kaitos tikslų įgyvendinimo bei sveikesnės ir mažiau taršios aplinkos“, – komentavo Ž. Mauricas.
