Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomistas Nerijaus Mačiulio, dabartinis EURIBOR lygis, Europos bei pasaulio ekonominė situacija ir lėtėjanti infliacija reiškia, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) toliau bazinių palūkanų normų neturėtų kelti.
INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pritaria, kad rinkos skeptiškai žiūri į tolimesnį palūkanų kilimą, bet pastebi, kad bazinės palūkanos ir EURIBOR ties piku gali išsilaikyti ilgą laiką.
Remiantis išankstiniu Eurostato įvertinimu, 2023 m. rugsėjį euro zonos metinė infliacija turėtų būti 4,3 proc., mažesnė, palyginti su 5,2 proc. rugpjūtį. Tuo metu Lietuvoje metinė infliacija siekė 4,1 proc., mėnesinė – 0,7 proc.
Siekdami šią infliaciją sumažinti iki 2 proc. ECB Valdančioji taryba šiuo metu yra padidinusi pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normą ir palūkanų normas naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis atitinkamai iki 4,5 proc., 4,75 proc. ir 4 proc.
N. Mačiulis: EURIBOR lieka arti 4 proc. ribos, tad rinkos nesitiki augančių palūkanų normų
Ekonomistas N. Mačiulis teigė, kad įprastam vartotojui tarp 3,9 proc. ar 4,1 proc. siekiančio EURIBOR, didelio skirtumo nėra, o 4 proc. ribos peržengimas turi tik psichologinį poveikį. Pasak jo, svarbu ne ši riba, o tai, kad EURIBOR laikosi vos aukščiau jos, kas parodo, kad ateities sandorių rinkoje nėra lūkesčių, jog ECB artimuoju metu kels bazines palūkanų normas.
„Daugeliui gyventojų nėra labai didelio skirtumo ar normos yra 3,9 proc. ar 4,1 proc. Faktas, kad EURIBOR perlipo 4 proc. kartelę, turi turbūt tik psichologinę reikšmę. Ir šiaip, tai nieko daug nereiškia, nes EURIBOR, tiek trijų, tiek šešių mėnesių lieka arti 4 proc., kas signalizuoja žemą tikimybę, kad ECB toliau didins bazines palūkanų normas“, – Eltai teigė N. Mačiulis.
„EURIBOR signalizuoja šiek tiek didesnes palūkanas, nei nustatytos ECB, bet jose nėra įkainotas dar vienas palūkanų normų kėlimas“, – pridūrė jis.
„Pasak ekonomisto, Vokietijos metinės infliacijos lygis – 4,5 proc., 0,1 proc. punktu mažesnis, nei prognozuotas, parodo ECB, kad nėra poreikio toliau kelti palūkanų normas, tad smarkiai neturėtų kilti ir EURIBOR. Prie infliacijos lėtėjimo, jo teigimu, prisideda juanio nuvertėjimą ir defliaciją patiriančios Kinijos eksporto rinkos situacija, bei daugelio žaliavų kainų kritimas.
„Ketvirtadienį paskelbta Vokietijos infliacija buvo šiek tiek mažesnė, nei prognozuota, kas irgi sustiprina ECB poziciją, kad palūkanų normų kelti nebereikės, infliacija mažėja ir pasieks 2 proc. per artimiausius kelis mėnesius“, – teigė jis.
„Kol kas išlieka stipri disinfliacija, kurią sustiprina tendencijos Kinijos ekonomikoje, kur eksporto kainos krenta sparčiausiais tempais nuo 2009 m. krizės. Kinija eksportuoja į visą pasaulį ne tik prekes, bet ir defliaciją, kilusią dėl nuvertėjusios valiutos ir perteklinės gamybos. Taip pat žaliavos yra labai atpigusios, kviečių kaina nukritusi į žemiausią lygį per beveik 2,5 metų. Visa tai palies vartotojus ir infliacija sparčiai mažės“, – aiškino jis.
Visgi, N. Mačiulio manymu, įmanoma, kad jeigu minimalaus mėnesinio atlyginimo augimas euro zonoje staiga įsibėgėtų ir pradėtų mažėti nedarbo lygis, siekiant išvengti infliacijos spiralės ECB vėl pradėtų didinti bazines palūkanų normas.
„Vienintelis veiksnys, kuris galėtų paskatinti ECB dar labiau kelti palūkanų normas, būtų įsibėgėjantis atlyginimų augimas, mažėjantis nedarbo lygis, kaistanti darbo rinka, sparčiai didinama minimali mėnesinė alga. Jeigu iš tiesų atlyginimų augimas dar labiau įsibėgės, nors jis ir dabar yra dvigubai spartesnis, nei buvo praeitą dešimtmetį, tai sukurs infliacijos spiralės riziką, ko labiausiai ECB ir bijo“, – komentavo N. Mačiulis.
„Tokia rizika iš tiesų lieka. Ir jeigu matysime greitą atlyginimų augimą, ECB bandys tai stabdyti“, – pridūrė jis.
I. Genytė-Pikčienė: palūkanų didėjimas vertinamas skeptiškai, bet mažėjimo galime tikėtis tik 2024 m.
I. Genytė-Pikčienė pritarė N. Mačiuliui, kad dabartinis EURIBOR lygis rodo, jog galimas tolimesnis bazinių palūkanų didinimas yra vertinamas skeptiškai. Taip pat, anot jos, bazinės palūkanų normos ir EURIBOR retai išsilaiko ilgesnį laiką piko lygmenyje, kadangi ekonomikos problemos priverčia centrinius bankus keisti kryptį.
„Yra lūkestis, kad dabar jau ECB didinimas yra pasiekęs piką. Yra tų rizikų, kad gali didinti, bet jas rinkos vertina gana skeptiškai. Bet kad būtų imtasi mažinimo, turėtų kažkas labai netikėto nutikti“, – Eltai teigė I. Genytė-Pikčienė.
„Istoriškai nebuvo, kad piko lygmenyje palūkanų normos išliktų ilgą laiką. Gal tik 2004 –2005 metais aukštos palūkanų normos užsilaikė. Bet kitais periodais centriniams bankams pakankamai greitai teko keisti kryptį, nes atsirado problemų ekonomikoje“, – aiškino ji.
Ekonomistė paminėjo, kad šiuo metu tikimasi, jog ECB pakeis kryptį 2024 m. viduryje ir galimai bus matomas bazinių palūkanų normų mažinimas, EURIBOR mažėjimas.
„Stebint finansų rinkų lūkesčius, jau tikimasi, kad kitų metų viduryje, gal šiek tiek anksčiau, stebėsime lūžį ir darbo rinkos padėtis euro zonoje paskatins švelnesnius ECB sprendimus“, – pridūrė ji.
Taip pat I. Genytė-Pikčienė priminė, kad tik nedidelė Lietuvos gyventojų dalis, mažiau nei 20 proc. pajaus ilgai išsilaikančių aukštų palūkanų lygį. Visgi, dėl sudėtingos kredito rinkos padėties daugelis bendrovių jaučia aukštų palūkanų poveikį.
„Kalbant apie gyventojus, tik nedidelė gyventojų dalis Lietuvoje turi būsto kreditus – 17 proc. populiacijos. Bendrame kontekste ECB palūkanų normų kanalas Lietuvoje veikia gana ribotai. Tuo metu verslo įmonėms, ypač smulkioms ir vidutinėms įmonėms, kurios ir taip Lietuvoje susiduria su gana sudėtingomis kredito rinkos aplinkybėmis, tos palūkanų normos įtaką daro“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.
