„Swedbank” vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad prognozuojant Lietuvos ekonominę situaciją svarbu žvelgti plačiau. Lietuvos ekonomikos perspektyvos priklauso ne tik nuo vidaus paklausos, tačiau ir nuo to, kaip sekasi eksporto rinkoms.
„Svarbu tai, kad antroji banga mažiau pavojinga, atliekama daugiau testų, todėl ir nustatoma daugiau atvejų. Tačiau visoje Europoje mažėja sunkiai sergančių koronavirusu. Mirčių skaičius irgi mažesnis.
Antrosios koronaviruso bangos metu įvesti Vyriausybės ribojimai šiek tiek prislopins gyventojų vartojimą, bet poveikis bus mažesnis negu buvo pavasarį. Todėl kitais metais ekonomikos augimas visoje Europoje turėtų būti labai spartus. To priežastis fiskalinis skatinimas ir vakcinos laukimas, kuris atsveria neigiamus lūkesčius dėl viruso plitimo“, – pastebėjo ekonomistas.
Pasak jo, daugelis valstybių yra numačiusios daug skatinimo priemonių, todėl netgi ir esant antrajai bangai, ekonomika augs.
„Pinigų trūkumo nėra ir kol šalys kovoja su virusu, niekas per daug nesigilina, kokius biudžeto deficitus turi šalys ar kiek auga jų skolos.
Tačiau šios lėšos neturėtų būti pravalgytos, jas būtina investuoti. Ir pasibaigus pandemijai pasirodys, kurios šalys tinkamai pinigus įdarbino ir turi grąžą, o kurios pinigus tiesiog išleido“, – teigė ekonomistas.
Anot N. Mačiulio, Lietuva turi perspektyvų ir gerą Lietuvos ateities ekonomikos DNR planą.
„Tačiau viskas priklausys nuo to, kaip jis bus įgyvendintas. Šiuo metu būtina lėšas investuoti į žmogiškųjų kompetencijų kėlimą, tačiau juo nereikėtų laikyti viešųjų pirkimų metu nusipirktų mokymų sodybose, kaip buvo daroma iki šiol. Tai tik gerai praleistas laikas, bet ne žmogiškųjų kompetencijų kėlimas.
Kita svarbi sritis, į kurią reikėtų investuoti yra atsinaujinanti energetika. Tačiau galime palyginti du siūlomus projektus – ketvirtąjį oro uostą Lietuvai arba didžiausios baterijos įrengimas, kuri gamintų elektros energiją iš saulės ar vėjo.
Tad tai du visiškai skirtingi projektai, atveriantys skirtingas galimybes. Vienas kelias mus priartins prie Europos Sąjungos (ES) ekonominio vidurkio, o kitas užtikrins tik vidutines pajamas“, – aiškino ekonomistas.
Tam tikri verslo sektoriai dar krizėje
SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas teigė, kad pasakyti, kada bus kita krizė sunku. Viskas priklausys nuo to, kaip Lietuvai seksis dorotis su virusu ir epidemiologine situacija.
„Biudžetas, kuris šiuo metu yra sudarytas, remiasi finansų ministerijos prielaida, kad kitais metais šalies ekonomika augs 3,3 proc. Ši prognozė reali. Mes prognozuojame 3 proc. bendrojo vidaus produkto augimą (BVP). Kiti prognozuotojai optimistiškesni. Tačiau visų jų prielaidos augimui yra logiškos.
Vis tik jeigu nesuvaldysime koronaviruso plitimo, tas augimas gali būti gerokai mažesnis, tada ir skylė biudžete bus didesnė“, – komentavo ekonomistas.
Pasak jo, kitų metų šalies biudžetas skatina vartojimą, per didėjančias išmokas.
„Pavyzdžiui, kitais metais didėja pensijos. Tuo džiaugiasi mažmeninė prekyba. Nemaža dalis pensijų išleidžiama prekėms ir paslaugoms.
Tad matysime, kad didėjančių pensijų pinigai nuguls į vartojimą. Dar turime ir Lietuvos ateities ekonomikos DNR planą, kuris teoriškai yra geras, tačiau svarbu, kaip jis bus įgyvendintas praktiškai. Kiek pinigų bus teisingai ir efektyviai panaudota“, – aiškino T. Povilauskas.
Anot jo, ES ekonomikos skatinimo pinigai Lietuvą pasieks dar ir 2022 metais, todėl pinigų bus. Jie amortizuos lėtesnį ekonomikos atsigavimą.
„Nes yra sektorių (viešojo maitinimo, turizmo, viešbučių), kurie dar kenčia ir, panašu, kad dar ilgai neišlips iš duobės. Šie sektoriai apie atsigavimą gali galvoti tik kitų metų antroje pusėje ar dar vėliau“, – komentavo T. Povilauskas.
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas taip pat teigė, kad kitais metais ekonomika sparčiai augs visoje Europoje.
„Didžiausią augimą matysime Šiaurės Europoje, šios šalys pasieks prieškarantininį lygį ar netgi jį viršys. Pietų Europos šalims vis dar teks „kabarotis“ iš dugno, dauguma jų pajamas gauna iš turizmo, o jis taip greitai dar neatsigaus. Tikėtina, kad turizmas visiškai atsigaus tik 2022 metų pabaigoje“, – komentavo ekonomistas.
Anot jo, keičiasi ir gyventojų nuotaikos, jie bijo ne viruso, bet antrojo visuotinio karantino.
„Tačiau stebint Europos šalis, atrodo tikėtina, kad dalis jų, ypač Šiaurės Europos šalys pavyzdį ims iš Švedijos. Ji parodė, kad svarbiausia apsaugoti vyresnius žmones ir laikytis asmens higienos taisyklių. Šalia to dar reikėtų pridėti didesnį žmonių testavimą. Šių priemonių užtektų apsaugoti gyventojus“, – aiškino ekonomistas.
Kalbėdamas apie Lietuvos ekonomiką Ž. Mauricas teigė, kad visi rodikliai rodo ekonomikos augimą.
„Kitais metais numatomas pensijų ir minimalios algos didinimas. Taip pat Lietuva nėra priklausoma nuo turizmo, o pramonė ir eksportas yra mažiau paveikūs koronaviruso krizei“, – komentavo ekonomistas.
