ŽŪM teigimu, EK nepritarė pasiūlymams dėl žemės dirbimo valdymo sumažinant dirvožemio degradacijos riziką ir eroziją reikalavimų: anksčiau buvo taikoma išimtis – pažeidimas nefiksuojamas, kai jo plotas mažesnis nei 10 proc. lauko ploto, bet ne daugiau nei 1 hektaras. Ministerija siūlė tęsti išimties taikymą, tačiau EK tam nepritarė.
Be to, EK atmetė Lietuvos siūlymą įtraukti atsėliavimo galimybę (dvejus metus iš eilės auginamas tas pats pasėlis toje pat vietoje) ne didesniame nei 60 proc. ariamos žemės plote. Todėl ūkininkams ir toliau reikės laikytis augalų kaitos vvisame plote.
Pasak ŽŪM, derybos dėl minimalios dirvožemio dangos keitimo siekiant išvengti, kad jis bus tuščias pažeidžiamiausiais laikotarpiais, – juodojo pūdymo sėjos datos vėlinimo – dar vyksta, tikimasi teigiamo rezultato.
Komisija nepalankiai įvertino ir siūlymą melioracijos griovių tvarkymą priskirti aplinkosaugos priemonėms – esą tai konkurencingumą didinanti gamybinė investicija, neturinti reikšmingos įtakos aplinkosaugai. Komisija Lietuvos paprašė atsiimti savo siūlymą arba ar perkonstruoti priemonę taip, kad ji būtų skirta biologinės įvairovės apsaugai.
Tuo metu dėl daugiamečių pievų sulaukta teigiamo atsakymo: siekiant tinkamai pasiruošti naujo pievų išlaikymo įgyvendinimui ir kuo tiksliau nustatyti referencinį 2018 metų rodiklį buvo atlikta pakartotinė analizė ir patikslinti referenciniai rodikliai.
2018 metais referencinis daugiamečių pievų rodiklis sumažėjo nuo 25,83 proc. iki 23,77 proc. EK patvirtinus šį keitimą atstatytinų daugiamečių pievų plotas būtų gerokai mažesnis – preliminariai jis sumažės iki 110 tūkst. ha.
Ministerija tikisi, kad EK patvirtins naują susietosios paramos išmoką pripažintų žemės ūkio kooperatyvų nariams už pienines karves, taip pat sojos įtraukimui į baltyminių augalų grupę.
Anot ministerijos, strateginio plano keitimo derinimas tęsiasi, šiuo metu rengiami atsakymai EK.