Neradus dienos centro, kur negalią turintis vaikas galėtų leisti dienas, jį prižiūrėti turi tėvai. Tokiu atveju tėvams laiko dirbti ir išlaikyti šeimą tiesiog nebelieka.
„Klipata tapau ir aš“
Vilnietė Henrika savo istorija pasidalijo socialiniame tinkle.
„Laukiau šitos baisios dienos, kada Aušra pabaigs mokyklą. Tai reiškia, kad man atėjo galas. Tai reiškia, kad mes abi su Aušra priėjome liepto galą, kad ir kaip spardėmės, kad ir kaip stengėmės, kad ir kaip siekėme pokyčių sistemoje. Tai baisi diena“, – taip savo įrašą apie dukros mokyklos baigimą pradėjo vilnietė Henrika.
Moteris pasakoja šiai dienai besiruošusi gerokai iš anksto.
„Prieš metus užsirašiau pas psichologą. Tai normalu, turint omenyje, kad vaikas su sunkia negalia staiga tapo suaugusiu, tačiau net ir pilnametystės sulaukus visiškai jokios pagalbos dukrai nenusimatys mažiausiai dešimt metų į priekį.
Vaikui su sunkia negalia „suaugus“, motinos praranda galimybę dirbti, jeigu dar dirbo anksčiau, prarandamos socialinės garantijos ir pan. Taigi ruoškis, klipata, bent jau psichologiškai“, – dėsto Henrika.
Įklimpo popieriuose
Be to, kad neatsidurtų „ant ledo“, moteris jau prieš keletą mėnesių kreipėsi į savo seniūniją, ieškodama dukrai bet kokio dienos užimtumo.
„Pasirašiau visus popierius, kurių prašė, atnešiau visus popierius kuriuos surašė, bet, brangieji, seniūnijos reikalavimai verti psichiatro konsultacijos. Kai ateini su klausimu, kur dukra gali gauti užimtumą dienos metu, kai ji baigs mokyklą – atsakymo nebus, nes užimtumo niekas net ir neteikia. Apie kokį tai darbinį užimtumą – seniūnijos darbuotoja tik gūžčioja pečiais: „mes juk tik teisės aktus įgyvendiname. Jūs pasidomėkite dienos centrais, kur vietų yra“.
Seniūnijos (gal labiau savivaldybės) nuomone, patys tėvai turi būti aplakstę visas valdiškas įstaigas, pensionatus, visokias globos įstaigas, pakalbėję su direktoriais ir susiradę įstaigą, kurioje yra bent kokia tai vieta ir net ne užimtumui, o kokiai tai socialinei globai.
Čia net nekalbame apie tai, kas jaunam suaugėliui būtų geriau ar įdomiau – ar vienoks užimtumas, ar kitoks. Nekalbam. Kiek užsieniuose visokių praktikų yra tokiems žmonėms – nuo malkelių ir šapelių rūšiavimo iki visokiausios veiklos restoranuose? Bet mes nekalbame, nes pas mus ne tokie teisės aktai. Kalbame tik apie daugelį tokių pat klipatų toje pačioje situacijoje be jokios galimybės rinktis“, – socialiniame tinkle dalijosi moteris.
Tiesa, Henrika prideda, kad šiuo metu jos dukra net ir esant galimybei negalėtų patekti į dienos centrą, nes Aušra vis dar neturi mokyklos baigimo pažymėjimo, kuris reikalingas gauti dieninį užimtumą.
„Jį Švietimo, mokslo ir sporto ministerija gamins apie porą savaičių. Bet juk galima buvo pagaminti prieš pusmetį – juk tokie vaikai nelaiko nei egzaminų, nei papildomų seminarų nelanko. Ir visa ši situacija – tik eilinis biurokratinis absurdas. Tiesa, iš seniūnijos man net skambino, ragino, kad parašyčiau prašymą atidėti svarstymą kol bus „iškeptas“ mokyklos baigimo pažymėjimas, bet ką reiškia toks prašymas, jeigu abu tėvai yra dirbantys ir čia ne atostogų Karibuose klausimas, o galimybė dirbti?“ – dalijosi Henrika.
Henrikos teigimu, savivaldybė oficialiai atrašo, kad „pastato“ jos dukrą į „kokią tai mistinę eilę“ ir siūlo gyvai eilę stebėti.
„Mes čia donoro širdies laukiame ar kaip? Kada konkrečiai eilė baigsis? Kai kas nors iš klipatėlių numirs ar kurį nesusipratėlį praris „sparčiai besivystančio“ miesto dujų kamera?
(...) Moralas – klipata tapau ir aš“, – savo įrašą užbaigia moteris.
Henrika naujienų portalui tv3.lt patikslina, kad veiklos dukrai ieško būtent dienos centruose, ne namuose.
„Juk ji žmogus kaip ir visi. Ji nori bendrauti su bendraamžiais, neįdomu jai su manimi jau. Nors ir sunkios negalios – ji turi draugų. Su Dauno sindromu, su kitokiais susirgimais, bet jie net negalėdami kalbėti, vis tiek bendrauja“, – naujienų portalui tv3.lt pasakoja Henrika. Ir nors Vilniaus mieste esančiuose dienos centruose kai kur vietų yra, centrai yra per toli arba dirba per trumpai.
„Jie nedirba nuo 8 val. iki 17 val., dirba trumpiau. Tai ką šeimoms ir tėvams daryti tuomet? Viena išeitis – arba reikalauti, arba susitaikyti ir iškristi iš darbo rinkos, arba apskritai mažinti darbo krūvį. Aš tarp mamų sutikau ne vieną motiną, kuri 16 arba 15 val. turi būti namuose ir bėga po darbo išdegusiomis akimis.
Aš dar noriu ir studijuoti. Taip, kaip bet kuris laisvas žmogus gali Lietuvoje. Vadinasi, reikia vėl papildomo sprendimo. Ir vėl jo nėra“, – naujienų portalui tv3.lt pasakoja Henrika.
Vietų ir galimybių – yra
Vis dėlto, Vilniaus miesto savivaldybė savo ruožtu sako, kad vietų neįgaliųjų dienos centruose – yra, ir galima netgi rinktis.
„Vilniuje dienos socialinės globos paslaugas suaugusiems asmenims su negalia teikia 7 dienos centrai, kur lankytojams sudarytos sąlygos lavinti kasdieninio gyvenimo įgūdžius, bendrauti ir dalyvauti bendruomenės gyvenime.
Veikia, medžio darbų, žvakių, vokų, mezgimo, tekstilės, siuvimo dirbtuvės, kompiuterių ir socialinių įgūdžių lavinimo kabinetai, keramikos, dailės, teatro, muzikos studijos, integraciniai projektai už centro ribų, renginiai.
Vyksta kineziterapijos ir ergoterapijos užsiėmimai, individualūs užsiėmimai sunkios negalios lankytojams. Kiekvieną mėnesį lankytojams sudaromos galimybės pasirinkti darbinės veiklos kryptį“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus patarėja Nadežda Buinickienė.
Savivaldybė patikslina, kad šiuo metu Vilniuje dienos socialinės globos paslaugas teikia VšĮ Markučių dienos veiklos centras. Čia laukiančių eilėje – 1. VšĮ „Vilties akimirka“ yra 2 laisvos vietos, VšĮ dienos centras „Mes esame“ – 3 laisvos vietos, VšĮ Pal. J. Matulaičio socialiniame centre – 1 laisva vieta.
1 eilėje laukia dienos centre „Šviesa“. Vilniaus „Vilties“ specialioji mokykla-daugiafunkcinis centras eilėje turi 14 laukiančiųjų, o Vilniaus Verkių specialioji mokykla daugiafunkcinis centras gali priimti 10 neįgalių suaugusių.
Tuo metu Vilniaus Lakštingalos namuose nėra laisvų vietų, tačiau nėra ir laukiančių.
Pagalba teikiama atsižvelgiant į poreikius
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) informuoja, kad šeimoms, auginančioms, prižiūrinčioms ar slaugančioms neįgalius asmenis, kompleksiškai įvertinus socialinių paslaugų poreikį, atsižvelgiant į individualius tiek asmens, tiek šeimos interesus ir poreikius, gali būti teikiamos bendrosios socialinės paslaugos – informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo, transporto organizavimo ir kt.
Taip pat ir specialiosios paslaugos: pagalba į namus (iki 10 val. per savaitę), socialinių įgūdžių ugdymas, palaikymas ir, ar atkūrimas, pavyzdžiui, dienos priežiūros centre, socialinėse dirbtuvėse, intensyvi krizių įveikimo pagalba, psichosocialinė pagalba, dienos socialinė globa šeimos namuose (2–10 val. per parą iki 7 kartų per savaitę) ar dienos centre (nuo 3 val. per dieną, iki 5 dienų per savaitę), kartu su dienos globa įstaigoje gali būti teikiama ir trumpalaikė socialinė globa, kai asmuo dienos centre lieka nakvoti iki 5 parų per savaitę.
Trumpalaikė socialinė globa gali būti teikiama ir įstaigoje (pvz., globos namuose ar grupinio gyvenimo namuose ne mažiau kaip 12 val. per parą iki 6 mėn. per metus), o kai šių paslaugų nepakanka neįgaliojo poreikiams patenkinti, siūloma ilgalaikė socialinė globa (24 val. per parą socialinės globos įstaigose daugiau nei 6 mėn. per metus, pavyzdžiui socialinės globos namuose, grupinio gyvenimo namuose).
Taip pat nuolatinės priežiūros reikalaujančių suaugusių žmonių su negalia artimieji, norėdami pailsėti nuo artimojo nuolatinės priežiūros, gali gauti laikino atokvėpio paslaugas.
„Paslauga gali būti teikiama asmens namuose, dienos centre ar socialinės globos įstaigoje. Atsižvelgiant į prižiūrimo asmens poreikius, negalią, reikalingą atokvėpio terminą ir kitas aplinkybes, gali būti pasirenkamos kelių rūšių paslaugos: pagalba į namus (iki 208 val. per metus), dienos socialinė globa namuose ar įstaigoje (iki 288 val. per metus), trumpalaikė socialinė globa (iki 336 val. per metus).
Atsižvelgiant į artimųjų poreikius, laikino atokvėpio paslaugos, organizuojant skirtingas specialiąsias socialines paslaugas teikimo laikas, savivaldybių administracijų nustatyta tvarka gali būti koreguojamas, nepanaudotas vienos paslaugos teikimo valandas naudojant kitoms paslaugoms teikti.
Bendra laikino atokvėpio paslaugos trukmė yra iki 720 valandų per metus“, – informuoja SADM.
Ministerija taip pat prideda, kad socialinės paslaugos negalią turintiems žmonėms, kuriems reikalinga pagalba, yra teikiamos visose šalies savivaldybėse.
„Norintys jas gauti negalią turintys asmenys, jų šeimos nariai, globėjai ar artimieji turi kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę, seniūniją, socialinį darbuotoją ar socialines paslaugas teikiančią įstaigą. Socialinės paslaugos gali būti teikiamos asmens namuose, savivaldybės įstaigose, nevyriausybinėse organizacijose, bendruomenėse“, – informuoja SADM.
