„Terminalo išnaudojamumą galėsime padidinti pakankamai sparčiai. Lenkijoje, Ostrolenkoje, planuojama didžiulė 750 megavatų dujinė elektrinė, kuri pagal planus dujas įsigis būtent iš Klaipėdos terminalo. Tai yra apie vienas trečdalis viso terminalo pajėgumo“, – Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijoje ketvirtadienį sakė D. Kreivys.
„Tai rodo, kad dujų rinkos sukūrimas ir jungčių išplėtimas Lietuvai duos didžiulę ekonominę naudą“, – pridūrė jis.
Pasak Lenkijos žiniasklaidos, Ostrolenkos jėgainė, kuri buvo pradėta statyti kaip anglimi kūrenama elektrinė, tačiau pernai projektas sustabdytas ir nutarta jį pertvarkyti į dujinį, gali būti pastatyta anksčiausiai 2023 metais.
Skaičiuojama, kad 1 GW bendros galios jėgainės dujų blokams reikėtų maždaug 1 mlrd. kubinių metrų dujų per metus, tačiau jei galia būtų mažesnė ir siektų 700–750 MW, jai reikėtų 500–750 mln. kubų dujų. Pastarasis scenarijus, atsižvelgiant į rinkos poreikius, atrodo mažiau tikėtinas, rašo biznesalert.pl.
Portalas kaip vieną iš alternatyvų svarstė, kad elektrinė galėtų būti prijungta prie Lenkijos ir Lietuvos dujotiekio ir gauti dujų ne tik iš Lenkijos šaltinių, bet ir iš Lietuvos SGD terminalo. Tačiau, pasak biznesalert.pl, GIPL dujotiekis leis importuoti į Lenkiją iki 1,9 mlrd. kubinių metrų dujų per metus, todėl šio kiekio gali neužtekti, turint galvoje ir kitus šalies poreikius.
Pasak Lenkijos portalo, elektrinę būtų galima prijungti prie „Jamal“ dujotiekio, tačiau tai būtų ekonomiškai abejotina investicija, juo labiau, kad Lenkija nenusiteikusi importuoti dujų iš Rusijos.
GIPL jungtimi Baltijos šalių kryptimi bus galima transportuoti iki 27 TWh dujų, Lenkijos kryptimi – iki 21 TWh per metus.
Per pastaruosius dujų metus – nuo 2019 metų spalio iki pernai spalio – į terminalą atplaukė 74 dujovežiai, buvo išdujintas ir į Lietuvos sistemą patiektas didžiausias iki tol dujų kiekis – 23,9 TWh (ankstesniais dujų metais – 14 TWh). Iš viso terminale per šešerius jo veiklos metus metus atlikta daugiau kaip 200 krovos operacijų, o vien 2020-aisiais – 72.
„Amber Grid“ praėjusių metų spalį skelbė, kad GIPL dujotiekis, kurį numatoma užbaigti šių metų pabaigoje, leis gauti dujas iš įvairių šaltinių, efektyviau panaudoti Lietuvos dujotiekius.
