Dėvėtų drabužių pirkėjai pasakoja, kad kokybiškus džinsus, marškinius, megztinį, sijoną ar suknelę galima įsigyti ir už eurą.
Nutariau pabandyti. Todėl kelis mėnesius lankiausi „Humanose“, per išpardavimus, kai visas ten esančias prekes buvo galima įsigyti už eurą. Ieškojau kokybiškų ir gražių drabužių.
Taigi apsilankiusi keturiose Vilniaus, vienoje Biržų ir Latvijoje Jelgavos miesto „Humanose“ nusipirkau trejus marškinius, suknelę, megztinį, džinsus, kelnes ir dvi kepures.
Marškiniai puikios kokybes, nauji arba beveik nenešioti, medvilniniai. Mėlynus ir geltonus marškinius pirkau Biržų „Humanoje“, o pilkus – Vilniuje.
Suknelė be etiketės, bet irgi panašu, kad medvilninė arba lininė. Ją kaip ir megztinį, džinsus ir kelnes įsigijau Vilniaus parduotuvėse. Visi drabužiai kainavo po eurą, o pilkos kelnės dar pigiau – 0,5 euro.
Atostogaudama Latvijoje, Jelgavoje taip pat užsukau į „Humaną“. Tuo metu visi drabužiai kainavo po 0,5 euro. Ten pavyko rasti dvi kepures.
Taigi, 9 drabužiai man atsiėjo 7,5 euro. Už šią sumą vargu, ar pavyktų įsigyti naują drabužį, nebent kojines.
Rasti kokybiškų drabužių už eurą nelengva, tenka atidžiai peržiūrėti kabyklas, apžiūrėti drabužius, jų etiketes. Be to, neužtenka nueiti į vieną parduotuvę, būtina aplankyti keletą jų.
Drabužių paieškos dėvėtų drabužių parduotuvėse užtrunka, kartais ieškant konkretaus drabužio tenka vaikščioti į parduotuves keletą mėnesių. O norint nusipirkti drabužį už eurą, tam reikia skirti dar daugiau laiko. Todėl verta aplankyti ne tik Vilniaus, bet ir kitų miestų ar net užsienio dėvėtų drabužių parduotuves.
Kuo daugiau pirkėjų, tuo mažiau lieka kokybiškų prekių. Todėl didžiuosiuose miestuose sunkiausia rasti kokybiškų drabužių ir už eurą. O mažesniuose miestuose gerų drabužių už eurą kur kas daugiau. Galbūt ten mažiau pirkėjų, todėl jie jų neišgraibsto taip greitai.
Vieni pirkėjai taupo, kiti – ieško stilingų drabužių
Dėvėtų drabužių tinklas „Humana“ atsisakė pakomentuoti pirkėjų įpročius ir kokius drabužius pigesnius ar brangesnius jie dažniausiai perka.
Tačiau kito dėvėtų drabužių tinklo „2hand“ vadovas Vaidas sutiko papasakoti apie pirkėjų įpročius ir drabužių kainas.
Jis sakė, kad dėvėtų drabužių verslu užsiima jau 20 metų.
„Turime nedidelį parduotuvių tinklą Vilniuje, Kaune ir Prienuose. Teko patirti keletą krizių, dabar, vis dar esant aukštai infliacijai, džiaugiamės, kad pirkėjų srautai nemažėja.
Matome, kad vis dažniau į dėvėtų drabužių parduotuves užsuka ir aukštesnes pajamas gaunantys žmonės. Tuos naujus žmones stengiamės pritraukti, kad jie taptų nuolatiniais klientais“, – sakė parduotuvių tinklo vadovas.
Anot jo, prekyboje vyrauja sezoniškumas.
„Pavasarį žmonės ieško vasarinių, o rudenį – žieminių drabužių. Artėjant Helovinui pirkėjai prašė susijusios atributikos. Taip pat vyksta ir su Kalėdų laikotarpiu, kaupiame įvairius šios temos drabužius ir juo parduodame prieš pat žiemos šventes“, – pastebėjo parduotuvių vadovas.
Ji tikino, kad stengiasi klientams akcentuoti tvarumo idėją.
„Žmogus pirkdamas naudotą daiktą prisideda prie tvarumo ir žiedinės ekonomikos idėjų. Skatiname žmones pirkti ne naujus, bet jau naudotus daiktus. Stengiamės pritraukti jaunimą.
Matome, kad keičiasi pirkėjai ir jų suvokimas. Anksčiau dėvėtų drabužių parduotuvėse apsipirkinėdavo vyresni žmonės, kurie taupydavo. O dabar dėvėtų drabužių vis dažniau ieško jaunesni žmonės“, – sakė parduotuvių tinklo vadovas.
Pasak jo, vieni pirkėjai ateina tiesiog pigiai apsirengti, o kiti ieško išskirtinių ir stilingų drabužių.
„Tačiau drabužių kainas teko šiek tiek pakelti. Juk tuos drabužius vežame iš užsienio, ten jų kainos irgi pakilo. Jeigu nekeltume kainų neturėtume iš ko algų mokėti.
O pirkėjai į kainas reaguoja skirtingai, vieni prašo nuolaidų, o kiti – ne. Drabužius keičiame kas keturias savaites ir mėnesio pabaigoje taikome nuolaidas iki 70 proc. Tikriausiai pigiausiai drabužį mūsų parduotuvėje galima nusipirkti už 1 eurą, tiek kainuoja paprasti marškinėliai. Tačiau jeigu bus taikoma nuolaida, drabužis kainuos jau 0,30 euro. O brangiausias drabužis kainuoja iki 50 eurų. Tiek gali kainuoti paltas ar kailiniai“, – skaičiavo parduotuvių vadovas.
Kaip rasti kokybiškus drabužius?
Tvarios mados dizainerė Olesia Les irgi tikino, kad mėgsta apsipirkti dėvėtų drabužių parduotuvėse. Nusipirktus drabužius ji ne tik nešioja pati, bet ir persiuva.
„Suteikiu jiems antrą gyvenimą“, – sakė O. Les.
Ji pasakojo, kad dėvėtų drabužių parduotuvėse ieško kokybiškų drabužių, iš kurių siuva jau kitus. Pavyzdžiui, iš vyriškų švarkų siuva kostiumėlius moterims, o vyriškos kelnės tampa sijonais.
„Mažiausia kaina, kokią esu mokėjusi už dėvėtą drabužį yra 1 euras. Man už eurą nusipirkti lininę suknelę jau tapo įprasta. Tačiau yra pavykę už 1 eurą nupirkti visiškai naują vilnonį paltą pagamintą Prancūzijoje. Nesistengiu ieškoti kuo pigesnių drabužių. Jeigu drabužio sudėtyje yra prabangaus pluošto – kašmyro ar šilko, negaila sumokėti nustatytą sumą. Vis tiek ji bus mažesnė negu perkant naują drabužį.
Kai man pačiai ko nors reikia, einu į dėvėtų drabužių parduotuvę tik tada, kai kainos siekia iki 1 euro. Netgi drauges ar koleges aprengiu drabužiais už eurą, nes gaila palikti kokybiškus drabužius“, – pasakojo tvarios mados dizainerė.
Ji papasakojo, kaip tikrina drabužių kokybę.
„Kuistis dėvėtų drabužių parduotuvėje reikia nusiteikimo. Man tai yra nuotykis ir azartas. Visada įdomu, ką rasiu. Svarbu žinoti, ko ieškote, tada neprisipirksite nereikalingų drabužių. Jeigu ieškote kelnių tai ir eikite prie kelnių kabyklos. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į natūralias medžiagas, pavyzdžiui, vilną, medvilnę, šilką. Todėl būtina atkreipti dėmesį į etiketes.
Kalbant apie kokybę svarbu apžiūrėti drabužį, jeigu jis apsiburbuliavęs, vadinasi, jo sudėtis yra prasta, tokio geriau nepirkti. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į labiausiai dėvimas drabužio dalis. Kelnėse svarbu apžiūrėti kelius, kišenes. Viršutinio drabužio svarbu apžiūrėti pažastis ir rankogalius“, – patarė O. Les.
Drabužiai ir avalynė Lietuvoje brangesni
„Eurostat“ duomenimis, pernai Lietuvoje bendras vartotojų kainų lygis siekė 78,5 proc. Europos Sąjungos vidurkio.
Jei maisto ir nealkoholinių gėrimų kainos mūsų šalyje siekė 99 proc., tai tabako gaminių ir alkoholinių gėrimų – 93,3 proc.
Vis tik drabužių kainos mūsų šalyje jau pernai buvo didesnės už europines ir siekė 102,3 proc. ES vidurkio.
Tai yra daugiau nei, pavyzdžiui, Ispanijoje (84,4 proc.), Airijoje (96,7 proc.), Vokietijoje (98,7 proc.) ar Belgijoje (99,7 proc.).
Tuo metu avalynė mūsų parduotuvėse buvo dar brangesnė. Pernai jos kaina mūsų šalyje siekė 105,2 proc. ES vidurkio.
Lietuviams avalynė buvo brangesnė nei vokiečiams (99,8 proc.), olandams (94,3 proc.), italams (94,8 proc.) ar ispanams (96,7 proc.).
Ir nors lietuviai už kai kurias prekes moka daugiau nei Vakarų Europos gyventojai, mūsų pajamos toli gražu jų nesiekia.
Pavyzdžiui, jeigu minimalioji mėnesinė alga Lietuvoje yra 840 eurų, tai Vokietijoje – daugiau kaip 2 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.
