Jeigu kas nors nežinojo picos patiekalo atsiradimo istorijos -

Seniai seniai - vienos neturtingos italų šeimos motina
vieną rytą - neberado ką vaikams paduoti pusryčių prieš išleidžiant juos į mokyklą.
Šaldytuve nebuvo likę visokių maisto likučių arba atliekų, likusių nuo vakar vakarienės -
truputis sūrio, dešros keli gabaliukai, porą pomidorų, agurkas, bazilikai,
tomatų pastos šlakelis ir spintelėje - keli šimtai gramų rupių miltų bei žiupsnis akmens druskos.

Ir sugalvojo tada močia - iškočioti didelį miltų tešlos blyną, ant jo - pramaišiui -
sudėti visą tą šlamštą, kurį kitaip - beliktų išmesti,
pakrauti viską - į duonos kepimo krosnį ir - voila - puikus naujas patiekalas.

Ir iš tiesų. Kokios picos savikainą beskaičiuosit - sunku viršyti 80 centų.

Tai blyn, kas jums žmonėms su galva negerai -
kad einat į "picerijas" ir užsakę valgote tuos neaiškius patiekalus -
juk irgi - ir šiais laikais - galima picoje panorėjus- prastumti bet kokius
apdžiuvusius maisto likučius ar - pasibaigusio galiojimo dešras ir daržoves,
tad, negana to, kad jūs padedant utilizuoti tas maisto atliekas,
bet dar ir - už tokį - abejotinos vertės ir kokybės patiekalą suplojate po 7-10 eurų.

Užtat po to ir skaitome straipsnius apie milijoninius picerijų pelnus, nes tai - iš esmės -
ir yra verslas, apie tai, - kaip reikia iš šūdo išspausti vašką...