Birželio 12–18 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina Latvijoje kito taip pat kaip Lietuvoje, o Estijoje augo 24 proc. ir siekė 105 eurus.
„Litgrid“ teigimu, beveik per pusę sumažėjusi saulės ir vėjo jėgainių generacija praėjusią savaitę lėmė augančią šiluminių elektrinių gamybą bei didesnį importą. Tačiau vienu metu ribojant Suomijos–Estijos ir Švedijos–Lietuvos pralaidumą, didėjo elektros importas iš Lenkijos.
„Praėjusią savaitę Lietuvoje buvo mažiau saulės ir vėjo, daugiau gamino šiluminės elektrinės – apie 43 proc. visos vietinės generacijos. Čia pagaminta elektra sudarė tik apie trečdalį Lietuvos suvartojimo, o likusią dalį užtikrino importas iš kaimyninių šalių“, – pranešime sakė „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
„Nors mūsų regione augančios kainos iš dalies susijusios su apribotais pralaidumais, tačiau elektros kainos didėja ir kitose „NordPool“ prekybos zonose. To priežastis yra prasidėjusi vasara – augant temperatūrai pradeda augti elektros paklausa dėl vėsinimosi įrenginių“, – teigė jis.
Be to, pasak L. Varanavičiaus, nusistovėjus šiltiems orams smarkiai mažėja vėjo gamyba, o pasibaigus pavasariui hidroelektrinių gamyba sumažėja iki minimalios. Dėl too daugiau gamina šiluminės elektrinės, auga gamtinių dujų kainos.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 1 proc. iki 200 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 36 proc. šalies elektros suvartojimo. Bendrai Lietuvoje pagaminta 73 GWh elektros – 23 proc. mažiau nei prieš savaitę.
65 proc. šalies elektros poreikio buvo importuoti. Bendras importas augo 9 proc iki 165 GWh. 64 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 10 proc. iš Latvijos, o likę 26 proc. buvo importuoti per sieną su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos mažėjo 23 proc. iki 31 GWh. 79 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipta į Latviją, o likę 21 proc. į Lenkiją per „LitPol Link“ jungtį.
