„Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, yra pasirašiusios įsipareigojimų pasidalinimo reglamentą ir yra pasirašiusi tikslus, kiek turi mažinti šiltnamio dujų efektą sektoriuose, kurie kuria taršą. Pagal tą reglamentą nėra vien tik tikslas, kurį turime pasiekti iki 2030 m., bet ir kvota, kuri taikoma visam 2021–2030 m. laikotarpiui“, – trečiadienį žurnalistams teigė M. Nagevičius.
„Mes esame virš tos kvotos, skolingi 2,7 mln. tonų CO2 ir turėsime pirkti tai iš šalių, kurios neužpildė jų. Ir šie pirkimai bus daromi pagal kainą, kuri bus šalių susitarimas“, – pridūrė jis.
Jis pabrėžė, kad kiekvieną dieną ši skola, kurią Lietuva turės sumokėti pirkdama ŠESD kvotos skirtumą iš kitų ES valstybių, įvykdžiusių savo kvotas, auga po 1 mln. eurų. Taip pat, anot LAIEK vadovo, net jeigu Lietuva sugebės pasiekti įsipareigojimus iki 2030 m., ji vis tiek turės pirkti šį skirtumą iš tokių valstybių, kaip Nyderlandai.
„Jeigu priimame visus sprendimus, kurie leistų sumažinti taršą, vis tiek reikėtų pirkti kvotą“, – pabrėžė jis.
Pasak M. Nagevičiaus, numatoma, kad vienos tonos kvotos kaina sieks apie 120–140 dolerių, o net nusiderėjus iki 100 dolerių už toną, Lietuva liks skolinga apie 207 mln. eurų.
LAEIK prezidentas teigė, kad jeigu transporto sektoriaus išmetimai 2030 m. liks tokio paties dydžio, kaip 2023 m., Lietuva ŠESD kvotą viršys 14,87 mln. tonų CO2, kas biudžetui reikštų apie 1,49 mlrd. eurų praradimą
Pasak jo, dalį skolos Lietuva, atsiskaitydama už 2021–2025 m. periodą, patirs jau 2027 m., o už likusią dalį turės susimokėti po 2030 m.
Siekiant atkreipti dėmesį į galimus nuostolius, LAIEK šiandien kreipėsi laišku į premjerę Ingridą Šimonytę su raginimu palaikyti teigiamą Vyriausybės išvadą Seime registruotiems Alternatyviųjų degalų Atsinaujinančių išteklių įstatymų pakeitimo projektams, kuriuose įstatymu įtvirtinamas valstybės tikslas – iki 2030 m. sumažinti naftos degalų vartojimą 41 proc.
