„Per pirmas keturias rugsėjo darbo dienas prašymus kompensacijoms gauti pateikė 5 956 asmenys. Pernai tuo pačiu metu buvo gauta 4,4 tūkst. paraiškų“, – penktadienį Lietuvos radijui teigė ji.
„Jaučiame, kad tik prasidėjus rugsėjui gyventojai labai aktyviai kreipiasi į savivaldybę dėl kompensacijų už šildymą“, – pridūrė savivaldybės atstovė.
I. Paberžienė pabrėžė, kad yra išnarinėti visi žmonių prašymai skirti jiems kompensacijas už praėjusį šildymą sezoną.
Tuo metu Klaipėdos miesto vicemerė Vaida Raugelė pranešė, kad dar neišnagrinėta dalis paraiškų, teiktų dėl kompensacijų praėjusį šildymo sezoną.
Pasak jos, praėjusį šildymo sezoną šildymo kompensacijas iš viso gavo 13,3 tūkst. klaipėdiečių, 0,5 proc. prašymų dar neišnagrinėta nes „jie sudėtingi“.
Rugsėjį jau gauta apie 300 prašymų skirti šildymo kompensacijas artėjantį šildymo sezoną.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus prognozuoja, kad šiemet kompensacijas gaus mažiau žmonių, nes ketinama atnaujinti turto vertinimą.
„Esame paskaičiavę, kad dėl turto nevertinimo 27 ar 30 tūkst. žmonių gavo šildymo kompensacijas, vertinant jų turtą, nebūtų gavę“, – teigė viceministras.
Jis pabrėžė, kad savivaldybės paraiškas dėl išlaidų dalies už šildymą kompensavimo priima, tačiau jų kol kas nevertina, nes kol kas Seime nepriimtos pataisos dėl kompensacijų prašytojų turto vertinimo.
Seime į pabaigą eina svarstymai, kad būtų grąžintas kompensacijų už šildymą bei kitų socialinių išmokų gavėjų turto vertinimas. Turtas vėl būtų vertinamas prieš prasidedant 2023-2024 metų šildymo sezonui.
Grąžinti iki pandemijos galiojusią tvarką prašo savivalda, pastebėjusi, kad pašalpų ateina prašyti ir tie asmenys, kurie turi daug nekilnojamojo turto.
Valstybės kompensacijos už šildymą nevertinant į jas pretenduojančių žmonių turto skiriamos nuo 2020-ųjų birželio, kai prasidėjo koronaviruso pandemija ir buvo paskelbta ekstremali situacija. Vėliau Seimas įstatymu leido turto nevertinti iki 2024 metų balandžio pabaigos.