„Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ Lietuviškų degalinių sąjungos pirmininkas Karolis Stasiukynas teigė, kad transporto įmonės ir pasienio gyventojai dėl kainų skirtumo degalus pilasi užsienyje.
Negana to, dėl vykdomos politikos ženkliai krito lietuviškų degalinių apyvartos.
K. Stasiukynas taip pat paaiškina, kad kalbos apie 2,5 euro kainuojantį dyzeliną per artimiausius metus taip pat nėra iš piršto laužtos.
„Čia yra konstrukcija dyzelino, to populiariausio produkto, kurį perkame. <...> Jeigu priimsime kaip atspirtį, kad dyzelinas kainuoja 1,60–1,70 euro, tai didesnę dalį sudaro mokesčiai. Patvirtinta tokia politika į ateitį 5 metams, kad [kainos] drastiškai kils kiekvienais metais, pridedant vis naujus mokesčius, didinant esamus.
<...> Rezultatas gausis toks, kad 2030 m. mes mokėsime vos ne 2 eurus mokesčių, o kas liko – jau tikroji naftos kaina arba degalai“, – tolimesnę degalų kainų prognozę pateikė jis.
Kodėl degalinės ženkliai nemažina kainų, jei nafta atpinga?
K. Stasiukynas taip pat atkreipia dėmesį, kad degalinės esą negali sau leisti ženkliai sumažinti degalų kainos net tada, kai nafta atpinga.
„Degalinėse, atrodytų, kainos turėtų kristi labiau, bet, pavyzdžiui, ten du trečdaliai ar dar didesnė kaina bus mokesčiai.
Įsivaizduokime, kad jei 10 proc. nukrito naftos kaina, tai galutinei kainai degalinėse atsilieps ten 1 proc. ar 2 proc. Tai yra labai bloga proporcija“, – sakė K. Stasiukynas.
„Turime lazdą, kuri kerta mums dviem galais“
Asociacijos pirmininkas K. Stasiukynas nuogąstauja, kad dėl dabar Lietuvoje vykdomos degalų akcizų politikos verslas savo transporto priemonių bakus prisipildo ne Lietuvoje, bet kitose valstybėse, kur degalai yra pigesni.
Viena tokių valstybių, pasak jo, yra Lenkija.
„Yra tokios valstybės, kaip Belgija, kurios irgi yra tranzitinės, kur iš akcizų ir mokesčių už degalus surenkama didžioji dalis biudžeto.
Lietuvoje tokia situacija, kad visas tranzitinis transportas pravažiuoja pro mus – tie patys lenkai, latviai, suomiai, visa Skandinavija, Rumunija ar bet kokios kitos šalys, kurios važiuoja į Skandinaviją, jos gadina kelius, išmeta mums teršalus, kelių būklę mes matome, o pinigai lieka Lenkijoje“, – apgailestavo jis.
K. Stasiukyno teigimu, politikams esą vertėtų atkreipti dėmesį į šiuo metu vykstantį ekonominio neapibrėžtumo faktorių.
„Kai naftos kaina yra žemumose, barelis apie 60 JAV dolerių kainuoja, bet jo įprastai kaina siekia apie 80, 70 JAV dolerių, 110 JAV dolerių kainavo.
Tai įsivaizduokime, kiek šiandien, dar nepakėlus tų mokesčių 2030 m., dyzelinas jau dabar kainuotų apie du eurus. Štai tada visiems būtų šokas.
K. Stasiukyno teigimu, dėl dabartinės akcizų politikos degalams Lietuvos biudžetas esą negali surinkti milijonų eurų.
„Lenkija irgi yra tranzitinė valstybė, pro kurią važiuoja latviai, estai, skandinavai arba vokiečiai, rumunai, kurie veža prekes į Skandinaviją. Tai faktas, kad jie mato kainas.
<...> Pavyzdžiui, mes žinome, kad didelis vežėjas 100 mln. eurų išleidžia degalams. Tai jeigu jis virš 100 mln. eurų išleisdavo Lietuvoje, dabar 100 mln. jis išleidžia Lenkijoje“, – kalbėjo K. Stasiukynas.
Jis taip pat įvardija ir dar vieną priežastį, kodėl degalinių tinklai negali pasiūlyti „geros kainos“ gyventojams.
„Mes, kaip degalinių tinklai, perkame degalus pagal sutartį, pagal kiekį. Kuo mažesnį kiekį nuperkame, tuo mūsų savikaina didesnė, mes negalime gyventojams pasiūlyti geros kainos.
Kai tranzitas būdavo didelis, tada didelį kiekį nuperka užsieniečiai, palieka pinigus Lietuvos biudžetui. Ir automatiškai – pirkdamas didelį kiekį, gauni gamyklos kainą žemesnę. Paprastiems žmonėms irgi kaina yra geresnė.
Dabar gaunasi, kad mes turime lazdą, kuri kerta mums dviem galais – ir tranzito netekome į biudžetą, ir yra žiauriai, stipriai nuplėšiama nuo paprastų žmonių iš tikrųjų“, – kalbėjo jis.
Visą pokalbį galite išgirsti čia:
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, lyginant su praėjusių metų trimis mėnesiais, šiemet žmonės įsipylė 90 milijonų litrų dyzelino mažiau. Tai yra, žmonės Lietuvoje įsipylė 16 procentų mažiau dyzelino.
Negana to, jau pasirodė ir iniciatyvos, žmonės parengė peticiją, kuria ragina stabdyti degalų kainų augimą:
„Dėl didesnio akcizo šiemet dyzelino litro kaina ženkliai padidėjo. Tai nėra keli papildomi centai – tai vis didėjančios išlaidos daugeliui Lietuvos šeimų. Degalai yra pirmojo būtinumo prekė, kurios negalime atsisakyti.“
„Pritariu, kad būtų atšauktas, nes čia kosmosas, ką jie padarė. Nu nesąmonė už tokias kainas važinėti. Auksinis darbas turi būti.“
Žmonės prašo peržiūrėti šių metų akcizus degalams ir stabdyti 2026 metams numatomus akcizus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
