Priežasčių renovuoti pastato fasadą, įskaitant sienų, stogo apšiltinimą ar langų keitimą yra tikrai daug, tačiau galima išskirti pagrindines tris.
Pirmoji – šiluminės energijos pralaidumo sumažinimas iš pastato vidaus į išorę – dėl to daugiabutis iš išorės yra apdengiamas nauju termoizoliaciniu sluoksniu, o tai leidžia gerokai sumažinti šildymo sąskaitas.
Antroji – sienų erozijos stabdymas. Būsto išorėje yra montuojama nauja sienų apdaila, kuri apsaugo pastatą nuo išorės poveikio – lietaus, sniego ar saulės spindulių, taip prailginant jo tarnavimo trukmę.
Dar viena priežastis – pastato estetinės išvaizdos pagerinimas. Beveik visi senos statybos daugiabučiai yra apsitrynę, jų sienos suskilinėjusios, purvinos. Atnaujinant daugiabutį galima nušauti du zuikius vienu šūviu – pastatas ne tik tampa energiškai efektyvesnis, bet ir vizualiai patrauklesnis, o parduoti ar išnuomoti butą renovuotame pastate yra gerokai lengviau.
Kurios priemonės yra būtinos?
Daugiausia šilumos energijos daugiabutis praranda pro sienas (24 proc.), pro langus ir duris (33 proc.), pro stogą (7 proc.), grindis (5 proc.) ir pro vėdinimo šachtas (31 proc.).
Pirmoji priemonė – lauko sienų apšiltinimas. Jos yra apšiltinamos iš lauko pusės, uždedant ant sienų šilumai mažai laidžios medžiagos, tokios kaip mineralinė vata arba putų polistirolas ir užtinkuojant arba uždengiant specialios dangos lakštais. Kokybiškai atliktas sienų apšiltinimas padidina lauko sienų šiluminę varžą apie 3 kartus, o patalpų vidaus oro temperatūra prie sienos padidėja net 3-5 laipsniais.
Taip pat, kadangi daugelis gyvenamųjų namų vis dar turi prastos kokybės langus ir balkonų duris, pro juos į patalpas patenka daug šalto oro. Per nesandarius langų plyšius galima prarasti daug šilumos. Svarbu paminėti, kad rekomenduojama langus įsirengti su orlaidėmis bei modernia ventiliacijos sistema.
Kita priemonė – balkonų ar lodžijų stiklinimas ne tik mažina šalto oro skverbimąsi į butą, bet ir gerina garso izoliaciją.
Tuo tarpu apšiltinus stogą, galima sutaupyti šilumos, o didelius pokyčius pajustų viršutinių aukštų gyventojai – žiemą būtų šilčiau, o vasarą netektų kankintis dėl per didelio karščio.
Ne ką mažiau svarbu yra apšiltinti ir pastato pamatus bei rūsio perdangą, nes kartu su atmosferos ir grunto drėgme į daugiabučio rūsį skverbiasi šaltis, taip pat atsiranda ir kitos problemos, pavyzdžiui pelėsis.
Renkantis medžiagas – svarbu įsiklausyti specialistų
Besirenkant medžiagas, kuriomis bus apšiltinamas daugiabutis, būtina įsiklausyti specialistų rekomendacijų, nes kiekvieno daugiabučio apšiltinimas yra individualus. Svarbu apsvarstyti ir aplinkos ypatybes, namo dizaino ypatumus, konstrukcinius sprendimus bei energijos sąnaudas.
Kaip išvengti pelėsio?
Pelėsis gali susidaryti tik ant šaltos sienos, todėl, jeigu renovacija yra atlikta tvarkingai ir buvo apšiltintos visos daugiabučio sienos, stogas bei pakeisti langai, sienos bus šiltos ir viduje pelėsis kauptis nepradės. Dažniausiai nuo pelėsio kenčia seni daugiabučiai prieš pat šildymo sezono pradžią – atšalęs oras ir neįjungtas šildymas yra tobulos sąlygos atsirasti pelėsiui.
Vis dėlto, stiklinant balkonus ir apšildant aptvarus, reikia nepamiršti apšiltinti vidinę balkono sieną. Balkonas yra nešildoma patalpa, todėl jeigu langai jame uždaryti, problemų kilti neturėtų. Tačiau norint kambaryje turėti gaivaus oro, langus dažnai tenka atidaryti. Tokiu atveju balkono temperatūra gali ir susilyginti su lauko temperatūra, o ant balkono sienos gali pradėti kauptis pelėsis. Dėl to, apšiltinti šią sieną yra itin svarbu.
Straipsnių serija Renovacija. DUK apima dažniausiai užduodamus klausimus: kodėl verta investuoti į daugiabučio atnaujinimą, kaip inicijuoti ir įgyvendinti projektą, kokias energinio efektyvumo didinimo priemones finansuoja valstybė ir kaip renovacija padeda tausoti gamtą, bei prisideda prie darnaus miestų vystymosi. Šiuo metu iki 2020 m. sausio 31 d. BETA priima paraiškas daugiabučiams atnaujinti. Daugiau informacijos galite gauti paskambinę nemokama telefono linija 8 800 200 12.
