Pavyzdžiui, portalo tv3.lt skaitytoja Lina pasakojo, kad šiuo metu dirba logistikos įmonėje ir yra pasirašiusi nekonkuravimo sutartį.
„Norėčiau keisti darbą, bet darbdavys grasina, kad paduos į Teismą, nes, pagal nekonkuravimo susitarimą, neturiu teisės 2 metus dirbti logistikos srityje.
Ar jis tikrai laimėtų teismą? Nes tuos 2 metus, kai negalėsiu dirbti, darbdavys jokios kompensacijos nesiruošia mokėti“, – klausė moteris.
Kada ir kaip mokama kompensacija
Advokatė Evelina Kiznė pastebėjo, kad pasirašę nekonkuravimo sutartį, darbuotojai privalo gauti kompensaciją.
„Ji turi būti ne mažesnė nei 40 proc. vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Jei susitariama, kad darbuotojas nekonkuruos su darbdaviu darbo santykių metu, tai kompensacija pradedama mokėti iš karto po susitarimo sudarymo.
O, jei nekonkuravimo pareiga darbuotojui numatyta tik po darbo sutarties nutraukimo, tokiu atveju kompensacija mokama kiekvieną mėnesį po to, kai darbo sutartis yra nutraukiama“, – komentavo advokatė.
Anot jos, darbuotojas turi teisę vienašališkai nutraukti nekonkuravimo susitarimą, kai darbdavys daugiau kaip 2 mėnesius vėluoja sumokėti nekonkuravimo kompensaciją ar jos dalį.
Darbuotojas kitur negali dirbti
„Glimstedt“ advokatas, darbo teisės ekspertas Artūras Tukleris aiškino, kad nekonkuravimo susitarimo esmė yra darbuotojo teisės pasirinkti darbą, veiklą ir verslą ribojimas.
„Susitarimas dėl nekonkuravimo yra papildoma darbo sutarties sąlyga, kuri gali būti nustatyta tiek pačioje darbo sutartyje, tiek atskiru šalių sudarytu susitarimu.
Šiuo susitarimu šalys gali sulygti, kad darbuotojas tam tikrą susitarime apibrėžtą laikotarpį nevykdys tam tikros susitarime apibrėžtos veiklos pagal darbo sutartį ir nevykdys su jo darbo funkcijomis susijusios savarankiškos komercinės ar gamybinės veiklos, jeigu tokia veikla konkuruotų su darbdavio vykdoma veikla“, – komentavo darbo teisės ekspertas.
Anot jo, darbuotojas susitarimu dėl nekonkuravimo gali įsipareigoti ne tik neįsidarbinti pagal darbo sutartį pas konkurentą, tačiau ir įsipareigoti neteikti konkuruojančių su darbdaviu paslaugų pagal civilinius sandorius darbdavio klientams, nevilioti darbdavio klientų, nesteigti su darbdaviu konkuruojančių verslų, neteikti darbdavio konkurentams paslaugų ir pan.
„Įstatymas gan lanksčiai leidžia apibrėžti, kokia konkrečiai veikla yra draudžiama darbuotojui. Kokie yra konkretūs nekonkuravimo įsipareigojimai, kokia draudžiama užsiimti darbo ar profesinė veikla darbuotojui yra nustatoma, privalo būti aptarta susitarime dėl nekonkuravimo“, – sakė A. Tukleris.
Pasak jo, susitarimas dėl nekonkuravimo galimas ne su bet kokiais darbuotojais, bet tik su turinčiais specialių žinių ar gebėjimų, kurie gali būti pritaikyti konkuruojančioje su darbdaviu įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, ar pradėjus vykdyti savarankišką veiklą ir taip padaryti darbdaviui žalos.
„Tad nekonkuravimo susitarimas galimas ne visais atvejais, bet tik tais, kai darbuotojas tenkina minėtus kriterijus. Todėl nekonkuravimo susitarimais piktnaudžiauti nereikėtų.
Siekiant apsaugoti konfidencialią informaciją – iš esmės su bet kokiais darbuotojais, sužinančiais tam tikros specifinės informacijos (pvz., komercinę paslaptį), bet neturinčiais specialių žinių ar gebėjimų – galimas susitarimo dėl konfidencialios informacijos apsaugos sudarymas“, – komentavo advokatas.
Nekonkuravimo susitarimo reikalavimai
Anot A. Tuklerio, susitarime dėl nekonkuravimo visais atvejais privalo būti sulygtos kelios nuostatos:
- Draudžiama darbuotojui darbo ar profesinė veikla. Darbo sutarties šalys, atsižvelgdamos į įvairius reikšmingus aspektus, turi teisę pačios susitarti dėl konkuruojančios veiklos apibrėžimo bei į jį įtraukti tuos elementus, kurie jiems atrodo reikalingi ir reikšmingi konkrečioje industrijoje. Tačiau šalys neturėtų susitarti dėl tokios veiklos, kuri iš esmės nebūtų konkuruojanti su darbdaviu.
- Nekonkuravimo teritorija. Draudimas konkuruoti galioja toje teritorijoje, kuri bus apibrėžta susitarime. Tačiau nekonkuravimo teritorija neturėtų būti nepagrįstai išplėsta, pvz., įtraukiant tas teritorijas, kuriose darbdavys nevykdo veiklos.
- Nekonkuravimo laikotarpis. Susitarimas dėl nekonkuravimo gali būti sudaromas darbo sutarties galiojimo laikotarpiui, po darbo sutarties pasibaigimo arba tiek darbo santykių laikotarpiui, tiek jiems pasibaigus. Nekonkuravimo susitarimas po darbo santykių pabaigos gali galioti ne ilgiau kaip 2 metus.
- Nekonkuravimo kompensacija ir jos dydis. Susitarime dėl nekonkuravimo privalo būti sulygta dėl kompensacijos už nekonkuravimą, jos dydžio ir mokėjimo tvarkos. Taip pat darbo teisės ekspertas rekomenduoja aptarti ir nuostatas dėl susitarimo nutraukimo tvarkos, sąlygų, netesybų ir kt.
„Darbuotojui pažeidus nekonkuravimo susitarimą, jis privalėtų visam sulygtam nekonkuravimo laikotarpiui nutraukti konkuruojančią veiklą. Taip pat darbuotojas privalėtų grąžinti visą iš darbdavio gautą kompensaciją ir atlyginti darbdaviui visą padarytą žalą“, – vardijo A. Tukleris.
