„Tą ką kalba ir mūsų ekonomistai, neskubėti kaitalioti mokestines sistemas, išlaikyti jas kiek įmanoma pasitikimas mūsų investuotojams, tai turbūt būtų vienas iš mūsų sėkmės faktorių. Kadangi kaitaliojimas, kai tu negali nuspėti, kas bus kitais metais, ar už dviejų metų: kas norės šiandien investuoti pinigus?“ – pirmadienį „Žinių radijui“ kalbėjo R. Dargis.
Pasak verslininko, visi investuotojai siekia prognozuoti rizikas, o išsikraustymas iš Lietuvos į kitą valstybę daliai įmonių, ypač paslaugų centrams ar technologijų įmonėms yra palyginti nesudėtingas.
„Be abejo ypatingai technologinės įmonės, paslaugų centrai, jie gali labai greitai pasitraukti į kitas geografines erdves. Kodėl čia sėdėti, jei mokestinė sistema tokia pati kaip Švedijoje arba Danijoje? Rizikų čia daugiau, neprognozuojamumo čia daugiau nei ten“, – aiškino jis.
Verslininkas įvardijo sudėtingą geopolitinę padėtį kaip vieną svarbiausių trukdžių Lietuvos ekonomikos augimui. Anot jo, gynybos politika turi siųsti investuotojams žinutę, jog kurti verslą šalyje yra saugu, o valstybė daro viską, kad Rusija būtų atgrasyta.
„Lietuvos artimumas karo veiksmams, neprognozuojami kaimynai, be abejo, padarė savo. Valstybės susirūpinimas gynyba, investicijos į gynybą, susirūpinimas viso NATO pafrontės flango gynyba (...) čia mūsų laikysena turėtų būti visiškai kitokia, kad idėja pulti NATO valstybes visiškai nekiltų mūsų agresyviems kaimynams. Tokiu būdu mes galime sugrąžinti ekonomiką į šituos kraštus tokią, kuri galbūt galėjo būti“, – pabrėžė jis.
R. Dargis teigė nežinantis, kaip Lietuva elgsis po rinkimų, tačiau artėja laikas, kada Europos Sąjungos (ES) lėšų srautas mažės ir juos turės pakeisti mūsų pačių investicijos. Pasak jo, gaires Lietuvos ekonominei politikai galėtų nubrėžti buvusio Europos centrinio banko prezidento ir Italijos premjero Mario Draghi parengta Europos konkurencingumo ataskaita.
„Turime pasidaryti savo valstybės namų darbus: kaip mes pakeisime europinius pinigus savais pinigais, investuojamais pinigais, ekonomikos augimo pinigais, kad užtikrintume valstybės augimą, nes jei mūsų valstybė neaugs kokių 4 proc. per metus greičiu, tai tikėtis kokios gerovės valstybės yra sunku“, – tvirtino verslininkas.
„Mes perskaitėme Draghi ataskaitą, kokia yra ES padėtis, ir sakyčiau, kad čia ne išimtis yra Lietuva. Labai panašiose aplinkybėse mes veikiame (...). Manau, kad mums čia yra labai aiškios kelrodės, ką reikės veikti artėjančius 4 metus, kad galėtume kalbėti apie kokį nors gerovės valstybės augimą“, – teigė jis.
ELTA primena, kad praeitais metais po ilgo laukimo Finansų ministerijos pristatyta ir Seime pateikta mokesčių reforma. Paketą sudarė septynių įstatymų projektų pakeitimai, iš kurių trys teikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM). Buvo numatyti didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai, daugiau asmenų priėmus reformą turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka, tačiau reforma užstrigo.
Nors birželį po pateikimo buvo pritarta visam paketui, tačiau rugpjūčio pabaigoje posėdžiavusi koalicinė taryba sutarė apie prieštaravimų tarp valdančiųjų sukėlusią mokesčių reformą toliau diskutuoti atskirais etapais.
Spalio mėnesį buvo grįžta prie nekilnojamo turto (NT) mokesčio, svarstymo stadijoje jam buvo pritarta, projektą parėmus keliems socialdemokratams, tačiau projektui paramos neišreiškė koalicijos partneriai „laisviečiai“.
Socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė kitos Seimo kadencijos metu žada įgyvendinti mokesčių reformą ir pertvarkyti sistemą. Anot jos, mokesčiai turi būti visiems suprantami, teisingi ir jų turi būti pakankamai surinkta, kad būtų prieinamos viešosios paslaugos.
V. Blinkevičiūtė tikina norinti, kad mokesčių reforma ateinančios Seimo kadencijos metu būtų įgyvendinta jau pirmaisiais metais. Anot jos, socialdemokratai gavę pasitikėjimą iš rinkėjų, netrukus pradėtų darbus šiuo klausimu.
