Kaip gauti darbą, jei negali pasigirti jokia patirtimi? Tokia problema šiuo metu kamuoja daugybę jaunuolių visoje Europoje. Vis dėlto darbdaviai sako, kad patirties trūkumas nebūtinai yra kliūtis, jei žmogus pateikia argumentų, moka prisistatyti ir žino, ko siekia.
Nustebinti kartais naudinga
Nemažai darbo patirties neturinčių jaunuolių galvoja, kad gauti pirmąjį darbą didelėje tarptautinėje kompanijoje labai sudėtinga. Vis dėlto, pasak kompanijai „Nestlé“ priklausančios bendrovės „Nestlé Baltics“ žmogiškųjų išteklių vadovės Dianos Kundrotienės, tai nėra neįmanoma misija.
Daugiau kaip 280 tūkst. darbuotojų visame pasaulyje turinti „Nestlé“ šiuo metu Europoje ėmėsi plataus masto kovos su jaunimo nedarbu iniciatyvos „Nestlé“ Needs YOUth“, kuria siekiama ne tik sukurti dešimtis tūkstančių naujų darbo vietų jauniems žmonėms be patirties, bet taip pat padėti jiems prisitaikyti prie darbo rinkos ir sugebėti atskleisti savo geriausias puses potencialiems darbdaviams.
Pasak D. Kundrotienės, dažnai pasitaiko, kad pirmojo darbo ieškantiems jauniems žmonėms kompetencijos netrūksta, tačiau stinga žinių, kaip ją pritaikyti ir atskleisti.
„Jauni žmonės pirmiausia turi žinoti, kokioje srityje jie norėtų darbuotis. Kartais būna, kad žmogus kandidatuoja į konkrečią poziciją, bet paklaustas, kur save įsivaizduoja po kelių metų, nurodo visai kitą veiklos sritį. Taip darbdaviui gali susidaryti įspūdis, kad kandidatas tiesiog bando laimę, bet neturi aiškių tikslų. Kartais tai pakiša koją, todėl jau prisistatant reikia tiksliai ir motyvuotai įvardyti, ką norėtumėte ir galėtumėte daryti“, – aiškino D. Kundrotienė.
Anot jos, jauną žmogų įdarbinti nusprendusios įmonės nereikalauja, kad jis jau turėtų gausios darbo patirties, tačiau pirmiausia žvelgia į jo kompetenciją. Tai reiškia, kad kreipdamiesi dėl darbo jaunuoliai turi prisistatyti, nurodydami, ką jie moka, kuo domisi ir kur norėtų save realizuoti.
Kaip vertinami kandidatų siunčiami gyvenimo aprašymai? Pasak „Nestlé Baltics“ atstovės, jie turi būti tvarkingi ir informatyvūs.
„Pirmiausia žiūrima, kaip gyvenimo aprašymas sudėliotas – ar tekstas be klaidų, ar tvarkingai išdėstytas. Paskui žiūrima, į kandidato išsilavinimą, praktikos patirtį, nurodytas asmenines savybes, bandoma įvertinti, kaip ir kiek žmogus yra nusiteikęs dirbti, kokia jo motyvacija. Pagal tai atsirenkame, kuriuos pretendentus kviestis pokalbiams“, – pasakojo D. Kundrotienė.
Anot jos, pasitaiko gauti ir itin originaliai parengtų gyvenimo aprašymų, šmaikščiai bei kūrybingai parašytų motyvacinių laiškų. Tačiau ji pabrėžia, kad tokie tinka ne visur, nors darbdavio dėmesį ir atkreipia.
„Jaunuoliui kandidatuojančiam į rinkodaros ar kitą kūrybos reikalaujančią poziciją, toks gyvenimo aprašymas gali padėti. Bet jei taikote, pavyzdžiui, į finansų sritį, viskas turi būti dalykiška ir tikslu“, – sakė D. Kundrotienė.
Vertina ir išvaizdą
Atkreipus darbdavio dėmesį tinkamu gyvenimo aprašymu ir gavus kvietimą į pokalbį, jam taip pat reikia gerai pasiruošti. Pagalvoti, kaip prisistatyti, kokias asmenines savybes akcentuoti, galiausiai, net ką apsirengti.
„Posakis, kad žmonės sutinkami pagal drabužį, o išlydimi pagal protą, tinka ir darbuotojų atrankoms. Žinoma, niekas nereikalauja, kad jauni žmonės vilkėtų solidžius kostiumus, tačiau negalima ateiti atrodant bet kaip. Apsirenkite paprastai, bet tvarkingai. Prastas pirmasis įspūdis gali sugadinti visą pokalbį“, – teigė D. Kundrotienė.
Pasak jos, didelėse tarptautinėse kompanijose įsidarbinti norinčių kandidatų niekuomet netrūksta, todėl prieš pokalbį reikia apgalvoti visas smulkmenas. Net ne laiku suskambėjęs mobilusis telefonas gali lemti, kad išsvajota darbo vieta atiteks konkurentui.
„Taip pat privalu iš anksto pasidomėti įmonės, kurioje pretenduojate dirbti, veikla, nebijoti klausti ir domėtis. Taip motyvuosite savo pasirinkimą“, – sakė pašnekovė.
Svarbiausia – konkretumas
Į darbdavio užduodamus klausimus reikia atsakinėti konkrečiai ir sąžiningai. Jei ko nors nežinote, reikia atvirai tai pripažinti, o ne bandyti suktis iš padėties abstrakčiais samprotavimais.
„Nekonkretumas ir arogancija yra dvi pačios didžiausios klaidos, kurias galima padaryti per darbo pokalbį“, – pabrėžė „Nestlé Baltics“ žmogiškųjų išteklių vadovė.
D. Kundrotienė pasakojo, kad tikrai ne visos didelės tarptautinės kompanijos pretendentams pateikia įvairių netikėtų klausimų, stengiasi užklupti netikėtai. Tačiau vien klausimais apie darbą taip pat neapsiribojama.
„Kandidato visuomet klausiame, kokios jo vertybės, domimės jo laisvalaikio pomėgiais, pasiteiraujame, kokią paskutinę knygą perskaitė. Apie tai prieš pokalbį taip pat reikia pagalvoti, nes darbdavys tikrai norės susidaryti įspūdį apie jūsų asmenybę, įvertinti jūsų tinkamumą“, – atskleidė D. Kundrotienė.