Būtinai reikia istatymo,kad darbdavys neturėtu teisės po darbo valandu trukdyti darbuotoja,esu patyres savo kailiu,kai laisvom dienom skambinėdavo,klausinėdavo kodėl tas,anas netaip,sugadindavo visa diena...

nu ir pavarei Arlauskai, o nuo kada darbdavio reiklas yra nacionalinio lygio kultura? Cia darbdaviu reikalas tai maziausiai, kalbama apie zmogaus laisva laika, kas yra NE DARBDAVIO REIKALAS. O problema egsistuoja, kol naglai neisjungdavau telefono, kad neprisiskambintu, tai skambinedavo beveik kiekviena laisva diena ir nedarbo metu del bet kokiu menkniekiu, jokios skubos neturinciais klausimais. Ir pats esu mates daugybe kartu kai vadovas ar bendradarbiai is principo skambina ne prioritetiniais reikalais. Be to niekas nesako, kad nebus issimciu tavo "ekstra" atvejais. Nepamirsk, kad tam parlamente ne dvidesimtmeciai sedi nieko dar nemate.

Nervina,kai atjungi valdišką telefoną po darbo ar savaitgalį.Tai pradeda rašyti į messengerį.Susinervini,nes tai būna laikas skirtas su šeima ar pabuvimas su savimi po darbo.Kiek kartu pasakai,kad nerašytų į asmeninį telefoną,sako:nežiūrėk.

O ką šiuo klausimu pasakys mokytojų darbdavys Lietuvos valstybė kuri verčia juos nuotoliniu būdu dirbti po 12 valandų per parą? Niekas mokytojų neklausia sutikimo dirbti viršvalandžius jau nekalbant kad už tuos viršvalandžius ministerija nemoka nei cento nes "sudėtinga" suprasti ribą tarp darbo ir laisvalaikio. Visi kaltina verslą bet pagrindinis "verslininkas" valstybės valdžiažmogiai ramiai sau algas gauna ir į kitus pirštais baksnoja. Nesakau kad visi verslininkai yra angelai bet tas visuomenės pjudymas jau pradeda atsibosti.

Toks reglamentavimas yra tiesiog būtinas. Bet kokie darbai ne darbo metu turėtų būti apmokami dvigubai ir tai, jei darbuotojas sutiktų.

darbdavi nera"protingumo kriterijaus".Jis isivaizduoja,kad darbuotojas yra jo nuosavybe.