Ieško alternatyvų
Vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių verslo šalyje plėtrą, yra verslo aplinkos gerinimas. Nei viena gamybinė įmonė neapsieina be investicijų į plėtrą, tad verslui dažnai tenka skolintis, derėtis su bankais ar lizingo bendrovėmis, įrodinėti savo mokumą ir pajėgumus grąžinti paskolą laiku. Investicijos į brangios įrangos įsigijimą, plėtrą, vėluojantys atsiskaitymai, o dažnai ir mokestinė našta neretai verslininkus priverčia gerokai susiveržti diržus, tenka skolintis. Yra begalės kreditavimo įstaigų, bankų, kurie paskolas teikia už didžiules palūkanas, tad natūralu, jog verslas ieško geriausių alternatyvų paskolai, domisi valstybės paramos galimybėmis.
Padidino konkurencingumą
Įsigijus modernias gamybos technologijas, automatizuotas sistemas, įmonės išlaiko stiprias pozicijas rinkoje, didina darbo našumą, jo apimtis, išgaunama geresnė gaminių kokybė. Verslo skatinimo ir ES struktūrinių fondų galimybėmis pasinaudojo ir Klaipėdos raj. veikianti įmonė UAB „Judrės medis“, investavusi į mobilų smulkintuvą ir mobilų smulkintuvą su kranu. Taip bendrovė ženkliai padidino biokuro skiedrų ir čipsų gamybos pajėgumus, išaugo galimybės sudaryti daugiau sutarčių su pirkėjais, padidėjo gamybos apimtys. Kitai įmonei – UAB „Clipper Blades Center“ – modernios metalo šlifavimo staklės sumažino žmogiškosios klaidos riziką, užtikrino veiklos kokybę, labai sumažėjo gamybos defekto atvejų. Nauja įranga pritaikyta itin didelių gabaritų produktų gamybai. Dantų protezų gamybos laboratorija UAB „MK laboratorija“, įsigijusi naują skaitmeninę protezų gamybos įrangą, ženkliai susimažino gamybos sąnaudas, optimizavo darbo laiką, padidino gamybos apimtis. Ir tai vos keletas sėkmės istorijų, verslo vystymo pavyzdžių, kuomet įmonės, nepabūgusios skolintis, ženkliai padidino savo konkurencingumą rinkoje.
Karantino paveiktiems verslams
Ekonominė šalies situacija, o globalizacijos laikais – ir viso pasaulio, taip pat turi didelę įtaką verslo plėtrai. Jei šalis yra ekonominio nuosmukio stadijoje, verslas mažins investicijas, bus linkęs mažiau skolintis. Daugelį verslų paveikė karantinas, kai kuriems teko balansuoti ties išlikimo riba. Ištikus COVID-19 krizei, buvo sukurta specialių finansinių priemonių kriziniam laikotarpiui, taip pat dalis jau veikiančių buvo praplėstos, papildytos ar kitaip pakoreguotos, siekiant kuo labiau atitikti verslų poreikius krizės metu. Pagal Ekonomikos ir inovacijų
ministerijos administruojamą priemonę „Dalinis palūkanų kompensavimas“ nuo COVID-19 nukentėjusieji verslai, kuriems finansų įstaigos atidėjo paskolų grąžinimą ar lizingo sandorių įmokų mokėjimą nuo 2020 m. kovo 16 d. galėjo 100 proc. kompensuotis palūkanas. Kompensuojant palūkanas nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams, paskolų sutarčių sudarymo terminas ir paskolų tipas (investicijoms, apyvartinėms lėšoms papildyti) nebuvo ribojami.
Stimulas investuoti į plėtrą
Valstybės ir ES investicijos siekia palengvinti skolinimosi naštą smulkiam ir vidutiniam verslui, ypač toms įmonėms, kurios investuoja į įrangą, leidžiančią taupyti energijos sąnaudas, didina savo apimtis, produktyvumą. Verslas nori veikti efektyviai, sklandžiai ir darniai. O dalinis palūkanų kompensavimas yra stimulas investuoti į plėtrą. Kaip ir anksčiau, dėl kompensacijų į INVEGĄ gali kreiptis smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) subjektai – labai mažos, mažos arba vidutinės įmonėms ar fiziniai asmenys, užsiimantys ūkine komercine veikla. INVEGA kompensuoja iki 95 proc. nuo faktiškai sumokėtų palūkanų sumos, bet ne daugiau kaip 7 proc. metinių palūkanų. Maksimalus laikotarpis, už kurį gali būti kompensuojamos palūkanos, sieks 36 mėn. Šia investicine ES priemone jau pasinaudojo 3645 verslo subjektai, paramai skirta 25,58 mln. Eur.
Sekite naujienas internete www.esinvesticijos.lt ir www.eimin.lrv.lt
Informacija parengta bendradarbiaujant su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, jos skelbimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.
