„Vičiūnų grupės“ valdybos narys ir Kauno miesto tarybos narys Dainius Matijošaitis pripažįsta, kad veikdamos Rusijoje grupės įmonės ten moka mokesčius. Tačiau, pasak jo, neįmanoma tiesiog numesti įmonės raktus ir visiems pasakyti „atia“.
Prieš tai padarant įmonei reikia atsiskaityti su tiekėjais, bankais, darbuotojais. Vis dėlto verslininkas tikina, kad tai daroma greičiausiu įmanomu būdu.
Sakykite, kaip jūs asmeniškai reaguojate į visa tai, kas dabar vyksta – į karą ir visa tai, kas dėl jūsų verslo vyksta Lietuvoje?
Jeigu asmeniškai, tai, manau, tiek aš, tiek mano šeimos nariai, tiek absoliučiai visi „Vičiūnų grupės“ darbuotojai asmeniškai reaguoja lygiai taip pat. Mums yra sunku, mums yra gumulas gerklėje, kas pradėjo vykti nuo vasario 24 d.
Mūsų pozicija yra vienareikšmiškai tokia pati, kaip ir didžiosios dalies mūsų Lietuvos. Nežinau, kas ir gali būti baisiau už karą.
Nepaisant to, ekonomiškai mus pradėjo linčiuoti, kad nuo pirmos dienos mes finansiškai remiame Rusiją ir karą. Tai yra tie sakiniai ekonomiškai jie yra neadekvatūs ir mes papuolame, vadinkime, po tarptautinių kompanijų plaktuku. Mes darome viską, kad kuo greičiau iš to išeitume.
Bet sutikite: jūsų įmonė veikdama Kaliningrado srityje, atstovybėje Maskvoje moka mokesčius į Rusijos biudžetą, iš kurio ir finansuojamas karas.
Sutinkame, kad visur, visose šalyse, kuriose vykdome veiklą, mes mokame mokesčius. Atitinkamai ir Rusijoje, taip, kiekvieną dieną iki šiol. Atitinkamai ir Ukrainoje, ir Lietuvoje, ir šešiasdešimt keliose kitose šalyse.
Šita frazė „kol neišeinate, išeisite“, ja buvo, vadinkime, šiek tiek buvo manipuliuojama, neišmanantiems žmonėms nežinant tarptautinių santykių sudėtingumo. Ir [kalbant apie verslo uždarymą] toks terminas „mesti raktelius ir išeiti“ neegzistuoja.
Na, gerai, o kas įvyktų, jeigu jūs išjungtumėte elektrą, užrakintumėte duris, neįleistumėte nė vieno darbuotojo į patalpas ir štai sustoja jūsų fabrikas ir jūsų atstovybės veikla?
Pradžioje pradėkime nuo to, kad jokia kompanija to nepadarė. Nes tai, ką jūsų pradėjote vardyti, jūs jau spėjote krūvą įstatymų pažeidimų išvardyti.
Pataisykite jeigu klystu, bet, pavyzdžiui, „McDonald‘s“ uždarė savo restoranus.
Tai yra vienintelis restoranų tinklas, kuris tą padarė. Ir pagal pradinį pranešimą, bent jau iki gegužės 31 d. jis toliau moka algas darbuotojams ir galvoja, sprendžią ką toliau daryti. Kiti tarptautiniai restoranų tinklai kaip dirbo, taip dirba.
Tai jeigu „McDonald‘s“ padarė, kodėl jūs negalite padaryti? Be kita ko, Lietuvoje jūs esate tarsi pavyzdys. Jūsų tėtis yra antro didžiausio miesto meras, jūs ir jūsų brolis esate tarybos nariai. Kokį pavyzdį rodote kitiems verslininkams, taip pat savo klientams Lietuvoje?
Mes rodome adekvačiausią ir greičiausią pavyzdį, kaip galima logiškai išeiti iš šios situacijos. Pakartosiu. Tokio dalyko, kaip mesti gamyklos raktelius, visiems pasakyti „atia“, mes bėgame iš čia, – neegzistuoja. Jis yra neįmanomas.
Ta prasme mes tiesiog padarytume labai didelę dovaną tai pačiai Rusijai, kuri šiuo metu yra „paėmusi“ visiškai agresyvų toną. Ir tą, ką mes bandome per kelis mėnesius dabar sugrąžinti visą tą kapitalą į Lietuvą, jeigu mes tiesiog sakome, nusirašome, imkite, atiduodame, tai bus kokių 25 metų vertė į priekį.
Jūs tiesiog nenorite, kad jūsų investuoti pinigai, jūsų sukurtas fabrikas, verslas pradingtų. Paaiškinkite paprastai, mūsų skaitytojai, žiūrovai nėra ekonomistai ar verslininkai, jiems, matyt, nėra taip paprasta suprasti.
Truputį paironizuosiu. Kaip 2 metus turėjome daug viruso specialistų, tai staigiai visi patapo tarptautinės ekonomikos ir karo specialistais.
Dabar paaiškinsiu labai paprastai. Tai yra veikiantis organizmas, kuris įprastu gyvenimo ritmu turi apie pusės metų atsargų „petį“. Tai yra, grubiai keturi mėnesiai [jų] yra sandėlyje, dar keli mėnesiai – vandenyje. Tuos vandenyje, kaip jau daug kartų visiems sakėme, ten buvo milžiniškas darbas, jie yra nukreipti...
Taip, suprantu, nukreipiate kitur, tas, kas yra sandėlyje, nežinau, sunaikinate ar perduodate...
T.y. viskas įkeista tarptautinėms kredito įstaigoms. Dar kartą sakau, taip nedaroma. Mes negalime kredito įstaigoms sakyti: „Žiūrėkite, mes ten bėgame, jūs ten ką norite, iš to pasiimkite“.
Tada automatiškai, jeigu šitokį visiškai nelogišką žingsnį nors viena kompanija, tarp jų ir mūsų tai darytų, tada automatiškai jų išieškojimo priemonės ateitų ir į bloką Lietuvoje, kuris yra daug stipresnis ir daug svarbesnis.
Na, gerai, tai kiek jūsų grupė prarastų pinigų, jeigu štai taip paprastuoju būdu, kaip jūs sakote neįmanoma, vis dėlto tai padarytų ir paskui jus ateitų kitos draudimo bendrovės ar tarpininkai?
O... Aš pakartosiu. Jeigu taip, kaip jūs sakote, kad „meskite šiandien ir bėkite“, tai būtų idealiausios dovanos Rusijai. Ir tai būtų daugiau nei 100 mln. eurų dovana Rusijai. Vietoje to, kad mes elgtumės atsakingai ir susidengtume visus kreditus tiek su visomis savo kredito įstaigomis, tiek su visais tarptautiniais partneriais, kurie dalyvauja versle ir čia.
Jeigu mes, dar kartą sakau, jeigu mes darysime šitą neadekvatų žingsnį, tai visų pirma atiduotume labai didelę dovaną Rusijai, kuri jos labai laukia...
Bet kuria prasme dovana? Pastatai? Technika? Darbuotojai?
Be abejo, tai yra vienas didelis brangus, veikiantis organizmas. Tai yra pastatai, daugybė brangių įrengimų jame, kurių negalime fiziškai pajudinti ir išvežti, nes yra nauji įstatymai staigiai priimti, tai yra atsargų likutis, tai yra žmonės...
Tai jūs tiesiog nenorite prarasti viso to turto?
Mes nenorime palikti neadekvačių dovanų Rusijai, nes tai yra Lietuvos kapitalo investicija ir nėra logiška tiesiog paimti ir ją numesti, kai yra kelias ją paimti ir sugrąžinti atgal į Lietuvą.
Lietuvos kapitalo investicija, tačiau kalbant paprastai, tai yra jūsų tėčio ir jo verslo partnerio, jie yra akcininkai, tai yra jų investuoti pinigai į verslą Kaliningrade, Rusijoje.
Ir didelių bankų, didelių kredito įstaigų. Tai nėra kažkokie asmeniniai akcininkų pinigai. Tokios investicijos nedaromos iš asmeninių kišenių.
Tai gal jus spaudžia tie dideli bankai, kad to nedarytumėte? Gal dabar esate tarsi tarp kūjo ir priekalo: iš vienos pusės jus spaudžia, pirkėjai Lietuvoje, įvairios akcijos, kad atsisakytų jūsų produkcijos, o iš kitos pusės – tos finansų įstaigos, kurios investavo į jus?
Oi... Dabar atsakyti apie šitas ne visai adekvačias akcijas ar apie bankų spaudimą?
Bankų spaudimo mes nepatiriame. Su jais bendraujame kiekvieną dieną. Kadangi yra atsiskaitymo grafikai, kadangi gamyboje bus panaudotos visos žaliavos ir visa tai realizuota, automatiškai mes tiek su savo kredito įstaigomis, tiek tiekėjais, visomis kitų šalių tarptautinėmis kompanijomis mes už tai atsiskaitysime ir nė vienų „per bortą“ nemesime, nes taip jokiame versle nedaroma.
Kitu atveju mes susigadinsime santykius su tiekėjais. Jie automatiškai blokuos bendravimą su visomis mūsų lietuviškomis gamybomis. Lygiai tas pats atsitiks su bankais. Ten yra dideli europiniai bankai, kurie turi filialus Rusijoje ir panašiai. Vadinasi, jie taip pat dėl totaliai neadekvataus tokio elgesio jie pradėtų traukti pinigus iš lietuviškų kompanijų ir tada jos neatlaikytų šito.
Visa tai, apie ką dabar kalbame, apie šias pasekmes, jos galų gale viskas susiveda į pinigus. Į reputaciją, kurią irgi galima būtų pamatuoti pinigais, į tolesnę jūsų veiklą Lietuvoje ar kitose šalyse. Žiauru būtų lyginti pinigus ir kasdien žūstančius, prievartaujamus vaikus, nes tai iš principo nesąmonė...
Stengiuosi nelyginti, nes tai yra iš principo nesąmonė.
Kas blogiausia gali nutikti jūsų grupei, jums asmeniškai, darbuotojams Rusijoje, jeigu jūs vis dėlto padarytumėte ryžtingą žingsnį ir sustabdytumėte veiklą, kaip reikalaujama viešumoje?
Žiūrėkite, dar kartą. Šiandien tą, ką reikalauja ir didžioji dalis tautos reikalauja, meskite šiandien ir viskas, tai būtų įstatymų pažeidimas.
Kas grėstų už jų pažeidimą?
Už tai grėstų baudžiamoji atsakomybė.
Visą interviu su D. Matijošaičiu žiūrėkite straipsnio pradžioje.
