Statybų bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis teigė, kad būstų pardavimai kol kas nekrito, jie tiesiog sugrįžo į normalų lygį.
„Tai, kas buvo balandžio ir gegužės mėnesiais, galima vadinti anomalija. Per mėnesį Vilniuje buvo parduodama po 1 tūkst. butų. Tai buvo karšta žmonių reakcija į pasirodžiusius infliacijos požymius, kai pradėjo brangti žaliavos ir statybų darbai. Ši reakcija buvo ne visai adekvati.
Dabar Vilniuje parduodama 400–500 butų per mėnesį. Šie pardavimai atitinka praeitų ir užpraeitų metų pardavimo lygį. Daug prielaidų, kad tokie pardavimai išsilaikys ir ateityje“, – prognozavo A. Avulis.
Statybų kaštai augo daugiau nei būsto kaina
Pasak jo, būstų kainos pakilo, nes išaugo paklausa.
„Žmonės pirko du kartus daugiau nei įprastai. Tačiau statybų kaštai didėjo daugiau nei kilo būsto kainos. Tad prielaidų mažėti būsto kainoms nėra. Kol kas žaliavų brangimas stabilizavosi, bet jeigu palyginsime, kiek jos kainavo prieš pusę metų, matysime, kad kainos didėjo iki dviejų kartų. Todėl jaučiamas spaudimas augti ir statybų kainoms. Statybų įmonės nutraukinėja sutartis, jei tik turi galimybę, nes nebegali dirbti senomis kainomis.
Dar viena problema – darbo jėgos trūkumas. Prieš metus ar daugiau galėjome įsivežti darbo jėgos iš užsienio, dabar sunkiau tai padaryti. Darbininkų trūksta, o už atliekamus darbus šiemet tenka mokėti daugiau. Todėl nedidelė tikimybė, kad būsto kainos nukris“, – komentavo A. Avulis.
NT ekspertas, įmonės „Real Data“ vadovas Arnoldas Antanavičius sakė, kad rinkos ekonomikoje paklausos ir pasiūlos faktoriai lemia, kokia bus būsto kaina.
„O statybų kaštų kaina atrodo labai įtikinantis teiginys ir argumentas. Tačiau tai neturi nieko bendro su ta kaina, kurią už būstą moka pirkėjas. Tai yra vystytojų komunikacinė priemonė, kuria skatinami pirkimai.
Pavyzdžiui, kodėl mažesniuose miestuose niekas nestato daugiabučių? Juk juose nėra pirkėjų, kurie sutiktų tą kainą mokėti. Žaliavų, statybų kaina visur panaši, tačiau kainos skirtinguose miestuose skiriasi. Nėra taip, kad vystytojai bet kur stato, o pirkėjai moka, kiek jų prašo“, – pasakojo ekspertas.
Žmonės nori investuoti į NT
Anot A. Antanavičiaus, statistiniai būstų pardavimo duomenys rodo, kad kainos Vilniuje stabilizavosi.
„Kainų mažėjimo sunku tikėtis, nes žmonės skatinami paskolomis, subsidijomis. Tad pinigų kiekis cirkuliuoja rinkoje ir ieško kur nukeliauti. O pas mus dažniausiai žmonės renkasi investuoti į NT, nesvarbu ar tai būtų butai, sklypai, ar komercinės patalpos. Tad jaučiamas didelis spaudimas iš paklausos pusės.
O pardavėjai, jeigu jaučia, kad gali paprašyti daugiau nei rinkos vertė, visada taip ir daro. Kartais daugiau, kartais mažiau. Šiemet pavasarį mes matėme rekordinius pardavimų tempus, kurių rinka dar nebuvo mačiusi. Natūralu, kad vystytojai pakėlė kainas. Tačiau tai nereiškia, kad gyventojai tiek ir mokės“, – sakė A. Antanavičius.
Mažėjo ekonominės klasės butų kainos
CITUS investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis pasakojo, kad šių metų rinkos dinamikos kreivė, iš esmės, panaši į ankstesnių metų tendencijas.
„Vasaros pradžioje, atostogų metu ir gruodį, prieš didžiąsias metų šventes naujų būstų paieškos šiek tiek sulėtėja, o pavasarį ir rudenį skaičiuoja gausiausius rezultatus.
Kainų pokyčius taip pat stebime. Liepą fiksavome statistinį vidutinės kainos pirminėje Vilniaus būsto rinkoje sumažėjimą: praėjusį mėnesį kvadratinis metras naujuose projektuose kainavo vidutiniškai 2 353 eurus, birželį – 2 365 eurus. Tai yra 12 eurų pigiau“, – kainas komentavo bendrovės atstovas.
Vis tik, anot jo, vertinant absoliučius skaičius galima šiek tiek apsigauti.
„Praėjusį mėnesį rinkoje daugiau atsirado ekonominio ar vidutinio segmento turto, kurio kaina – žemesnė. Tačiau tai vis tiek rodo, kad kainos stabilizavosi. Didžiausio aktyvumo periodu – kovą ir balandį – per mėnesį kainos paaugo 4,5–5,1 proc., o paskutinius tris mėnesius augimas svyruoja nuo statistinių – 0,5 proc. iki 1,8 proc.
Seksime, kaip kainos keisis artimiausiu laikotarpiu ir vertinsime, kiek tai yra statistinis, o kiek – realus pokytis. Tačiau manau, kad artimiausiu metu staigių pokyčių kainos ar pardavimų srityse nebeturėtų būti“, – komentavo Š. Tarutis.
Rudenį laukia pokyčių
Tuo metu Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius tikino, kad būstų pardavimo kainos tikrai nemažėja.
„Tačiau statistikoje atsispindi ir brangesni, ir pigesni objektai. Ir galėjo būti, kad liepos mėnesį buvo parduota daugiau pigesnių, ne miesto centre esančių butų. Tai galėjo ir lemti kainų statistikos pokytį.
Bet galiu patvirtinti, kad kainos nemažės, nes nuolat auga statybų kaštai. Be to, visada vasarą natūraliai pardavimų sumažėja. Tačiau nerealu, kad būtų momentinė vystytojų reakcija ir kainos imtų iš karto mažėti. Tikresnį vaizdą matysime rudenį, kai atsinaujins pasiūla“, – sakė LNTPA prezidentas.
Anot jo, pabrangus medžiagoms, padidėjus statybų kainai vystytojai nežinojo, už kiek pastatys objektą, todėl neskubėjo būstų paleisti į pardavimą, todėl ir sumažėjo pasiūla, o žmonės atidėjo savo sprendimus – pirkti.
Rekordiniai pardavimai
Registrų centro duomenimis, šiemet visoje šalyje įregistruota 19,5 tūkst. butų pardavimų – 38 proc. daugiau nei pirmąjį 2020 metų pusmetį (2019 m. pirmąjį pusmetį – 17,1 tūkst.), o vien tik per šių metų birželį – 3,5 tūkst., arba 63 proc. daugiau nei praėjusių metų birželį, bet 9 proc. mažiau nei šių metų gegužę.
„Butų rinkoje šiemet netrūksta optimizmo – sandorių skaičius auga visuose šalies didmiesčiuose, o pastarieji keli mėnesiai yra maždaug ketvirtadaliu geresni nei iki tol matyti vieno mėnesio vidurkiai. Butai ir toliau išlieka patraukli investicija – trijuose didžiausiuose šalies miestuose investiciniu galima laikyti kas penktą įsigytą butą“, – skaičiavo Registrų centro Duomenų sprendimų ir analizės departamento vadovo pareigas laikinai einantis Paulius Rudzkis.
Šiemet per pirmąjį pusmetį Vilniuje iš viso įregistruota beveik 7,2 tūkst. butų sandorių, arba 35 proc. daugiau nei atitinkamą laikotarpį pernai (2019 m. pirmąjį pusmetį – 5,7 tūkst.), Kaune – 2,7 tūkst., arba 32 proc. daugiau (2019 m. – 2,4 tūkst.), Klaipėdoje – beveik 1,8 tūkst., arba 67 proc. daugiau (2019 m. – 1,6 tūkst.).
Iš šių sandorių investiciniais, t. y. kai butą įsigijo pirkėjas jau turintis kitą gyvenamosios paskirties būstą, Vilniuje ir Klaipėdoje galima laikyti kas penktą, o Kaune – beveik kas ketvirtą. Bendras investicinių butų sandorių skaičius Vilniuje per metus (pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su 2020 metų sausio-birželio mėnesiais) padidėjo 46 proc., Kaune – 35 proc., Klaipėdoje – net 93 proc.
