Nekilnojamo turto (NT) ekspertas ir įmonės „Realdata“ vadovas Arnoldas Antanavičius teigia, kad dvi pirmosios karantino savaitės NT rinkai buvo išties liūdnos. Tačiau trečiąją savaitę buvo fiksuojami jau beveik neigiami pardavimai: NT vystytojai gavo daugiau grąžinimų nei įvykdė pardavimų.
„Karantinas vis tęsiasi ir tikėtina, kad jis atneš labai daug iššūkių NT vystytojams. Kiekvienas pirkėjas šiuo metu elgiasi skirtingai. Vieni derasi su NT vystytojais, kiti atsisako mokėti avansus, o dar kiti tiesiog laukia.
Lengviausia nutraukti sutartis, dėl butų, kurie yra dar tik brėžiniuose. O tokių būstų parduodama apie 40 procentų. Potencialiems pirkėjams atsisakius butų, NT rinka ims stoti. Pradės strigti rangovų darbai ir kils daug klausimų, ar NT projektai apskritai bus užbaigti“, – tikina NT ekspertas.
Anot A. Antanavičiaus, NT rinkai ateina sudėtingi laikai, todėl naivu tikėtis, kad apsieisime be pasekmių.
„NT vystytojai jau susidūrė su problemomis ir jų ateityje dar daugės. Todėl didelė tikimybė, kad dalis vystytojų šios krizės neišgyvens“, – teigia NT ekspertas.
Įvedus karantiną krito pardavimai
NT įmonės „Citus“ analitikų duomenimis, šiais metais iki karantino būsto rezervacijų skaičiai sostinėje viršijo visų laikų rekordus ir buvo susitarta dėl 1 413 būstų pardavimo. Tai yra apie 19 būstų kiekvieną dieną – daugiau nei rekordiniais laikytais 2019-metais.
Tačiau per paskutines dvi kovo savaites – jau įvedus karantiną – skaičiuojamos tik 48 būstų rezervacijos – beveik 82 procentais mažiau.
Įmonės investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis teigia, kad šiuo metu žmonės nežino ko tikėtis, tad neperka netgi batų, tad ką kalbėti apie brangesnius pirkinius.
„Dalis žmonių šiuo metu būsto pirkimo atsisako arba nukelia vėlesniam laikui, nes nėra tikri dėl savo finansinės ateities. Treti gi, žinoma, laukia kainų kritimo ir tikisi šioje situacijoje išlošti. Kalbant apie pastaruosius, gali būti įvairių scenarijų.
Žinoma, kainos gali kristi, bet pasikeis ir kitos sąlygos. Pavyzdžiui, išaugs paskolų palūkanos, sumažės atlyginimai. Todėl susitrauks ir bendras būsto įperkamumas, taigi, ar išlošti pavyks, neaišku. Tačiau, jei rinka greitai „atšoks“, kainos gali netgi kilti, nes bus susikaupusi didelė paklausa“, – tikina Š. Tarutis.
Pasak NT eksperto, šiuo metu kainų kritimas nefiksuojamas, nes paprasčiausiai nevyksta sandoriai
„Būstas – ne maistas, į namus taip paprastai neužsisakysi. Klientams norisi atidžiai apžiūrėti, susipažinti, o įvertinimui dar ir kokį išmanantį pažįstamą pasikviesti. Tačiau ir NT plėtotojai supranta pasikeitusias aplinkybes ir ieško galimybių dalį paslaugų pasiūlyti nuotoliniu būdu.
Taip pat sulaukiame potencialių pirkėjų pageidavimų „atsistoti į eilę“ į eilę prie būsto, apie kurio įsigijimą jie svarsto po karantino. Tam tikra prasme dabar geras laikas dairytis ir rinktis“, – pastebi Š. Tarutis.
Paklaustas apie ateities prognozes, NT ekspertas tvirtina, kad kada baigsis karantinas, kol kas niekas pasakyti ir prognozuoti negali.
O karantino pabaiga, faktiškai, yra vienintelė ir būtina prielaida bet kokioms ekonomikos ar atskirų sektorių prognozėms. Šiuo metu jos tebūtų spekuliacijos ir spėlionės.
„Taigi, iš esmės, viskas priklausys nuo karantino trukmės. Jei jis baigsis vasarą, šiais metais rinka dar spės „atšokti“, pardavimai atsistatys, žmonės nespės patirti didelių finansinių nuostolių. Tačiau jei sąstingis užsitęs, situacija klostysis kitaip“, – sako pašnekovas.
NT ekspertas tikisi, kad viruso plitimas Lietuvoje bus sustabdytas kol ekonomika dar bus gyvybinga ir visi galės lengviau atsitiesti.
„Konkrečias kainų prognozes taip pat bus gali pateikti tik paskelbus apie karantino pabaigą ir prasidėjus „judėjimui“ būsto rinkoje“, – žada Š. Tarutis.
Sumažėjo paskolų būstui
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Mantas Zalatorius pastebi, kad pastarosiomis savaitėmis gyventojų užklausų dėl būsto paskolų iš tiesų sumažėjo.
„Tačiau taisyklės, kuriomis bankai vadovaujasi svarstydami paskolų paraiškas, nesikeitė. Kiekvienas atvejis buvo ir yra vertinamas individualiai.
Vadovaujantis atsakingo skolinimo nuostatais, įsigyjant būstą su paskola kliento turimų finansinių įsipareigojimų dydis neturi viršyti 40 procentų jo ar šeimos nuolatinių pajamų. O gyventojo nuosavų lėšų dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 15 procentų įsigyjamo būsto vertės arba kainos. Šie pagrindai galioja ir toliau.
Vis tik LBA nariai kainodarą nustato individualiai, asociacija jos nenagrinėja ir nekomentuoja.“, – teigia asociacijos prezidentas.
Pasak M. Zalatoriaus svarstydamas būsto paskolos paraišką, bankas pirmiausia galvoja apie kliento galimybes, ar jis bus pajėgus grąžinti paskolą. Įvertinti finansinių sprendimų pasekmes ypač svarbu dabar, kai niekas nėra tikras dėl finansinės ateities ir būsimųjų pajamų.
Todėl asociacijos prezidentas skatina potencialius pirkėjus realiai vertinti savo galimybes.
„Labai raginame visus išlaikyti sveiką protą ir mąstyti racionaliai. Situacijoje, kai ateitis yra itin neapibrėžta, svarstyti prisiimti didelius finansinius įsipareigojimus būtų neatsakinga.
Stebime tendenciją, kad nuo karantino pradžios pastebimai pasikeitė gyventojų poreikiai. Šimtai klientų kreipiasi į bankus dėl turimų būsto paskolų restruktūrizavimo. Bankai pasirengę bendradarbiauti, kiekvieną situaciją nagrinėja individualiai ir ieško abiem pusėms priimtiniausio sprendimo.
Ypač tuo atveju, jeigu asmuo verčiasi viena iš veiklų, kurios šiuo metu yra ypač paveiktos karantino arba negalimos dėl epidemiologinės situacijos, labai rekomenduotume palaukti apribojimų pabaigos, kad žmogus galėtų tiksliau įvertinti savo dabartines arba ateities pajamas“, – komentuoja M. Zalatorius.
