Kėblių kaime (Šiaulių r.) Norkų šeimos ūkis augina 3 ha braškių, po 10 arų sudaro serbentynas ir šilauogynas bei 10 arų pasėti žirniai. Visa tai praėjusios savaitės pradžioje atsidūrė po maždaug 12 cm sniego sluoksniu. Po sniego patalu augalai išbuvo ne vieną dieną, o naktimis pakandžiojo šaltukas. Šlapias sniegas išlaužė dalį žydinčių serbentų krūmų šakų.
Nukentėjo ir braškynai, ypač pridengti agroplėvele. Ant jos susikaupęs sniegas nulaužė dalį žydėti pasiruošusių braškių žiedynų. Buvo nulinkusios ir kitų vaiskrūmių šakos. Norkų šeimai teko sniegą valyti ir nuo šiltnamių, baiminantis, kad šie negriūtų.
„Man, kaip jaunam žmogui, tai pirmas toks pavasaris, kai daug netikėto sniego. O tėveliai prisimena 2001 metų pavasarį, kuomet balandžio 16 dieną per nepilną valandą prisnigo tiek, kad ant žemės buvo paguldytas mūsų 60 arų ploto šiltnamis. Tad šiemet savo šiltnamius, kur nenučiuožė sniegas, stengėmės kuo greičiau valyti, nes sniego sluoksnis buvo storas ir sunkus“, – VL pasakojo Rimantė Norkutė.
Pasak jos, išbandymus priima pozityviai – gamta yra gamta, o žmogus su savo ūkininkavimu yra jos dalis, tad kažką ir šiemet pavyks užauginti. Ir nesvarbu, kad balandžio pabaigoje išėjus į kiemą pamatytas vaizdas priminė gruodį. „Kiek su kitais kolegomis – braškių, serbentų, gervuogių augintojais – bendravome, bene labiausiai kliuvo šiaurinei Lietuvos daliai bei Šiaulių kraštui“, – tikino braškių augintoja iš Kėblių.
Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Mindaugas Gedvila neneigė, kad jau teko su vienu kitu ūkininku kalbėtis, padiskutuoti – nukentėjusių nuo gausaus sniego tikrai yra.
„Šiaulių rajone daugelis ūkininkų gan aktyviai draudžiasi, naudojasi draudimu. Ankstesniais metais praūžę škvalai, alinusios sausros privertė mažinti rizikas. Pats gyvenimas parodė, kad oro sąlygos yra neprognozuojamos, reikia būti tam pasiruošusiems“, – kalbėjo vedėjas.
Jo teigimu, Šiaulių rajone praėjusią savaitę sniego buvo daug – vietomis buvo susidaręs 15–20 cm sluoksnis. Laimė, nebuvo prognozuotų labai šaltų naktų, kai oro temperatūra nukristų net iki 9 laipsnių. Tebuvo 3–4 laipsniai šalčio.
Sutrikdė rapsų žydėjimą
Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Panevėžio skyriaus pirmininkės Danguolės Kuzmienės teigimu, praėjusios savaitės pradžioje iškritęs itin gausus sniegas jų rajone sustabdė visus ūkio darbus, nors vėliau jis ir ištirpo.
Panevėžio krašto ūkininkų laukuose labiausiai nukentėjo žieminiai rapsai – juos palaužė gausiai iškritęs sniegas, todėl rapsų žiedynai buvo nulinkę, o kai kurie stiebai – nulūžę. Matėsi daug palaužytų šakelių. Rapsų augintojai atidžiai apžiūrėję laukus susiėmė už galvų – kas bus toliau? Pasak specialistų, augalus buvo užslėgęs šlapias sniegas, žiedynai primirko ir naktį paspaudęs šaltukas juos pavertė ledu.
Anot D. Kuzmienės, kol kas jų rajone žieminiams javams kaip ir nieko – jie taip pat išsigandę, bet neišlūžę. Labiausiai nukentėjo rapsų laukai. „Čia pats baisiausias dalykas, nes derlingumas priklausys nuo to, kas atžels iš aplaužytų rapsų. Vis tiek nebe toks jau bus rezultatas, kaip augalo viršūnėlėje. Tiesa, ne visur, ne visiems 100 proc. ir ne visus rapsų laukus gausus ir šlapias sniegas išlaužė, kai kur tik aplaužė“, – pasakojo LŪS Panevėžio rajono atstovė.
Jos teigimu, visa rapsams padaryta žala pasimatys tuomet, kai nors kiek pradžius laukai ir į juos bus galima bent įeiti. „Mūsų sodininkai, daržininkai net neverkia, bet kai kurie rapsų augintojai geria vaistus nuo širdies skausmo. Yra apsidraudusių, bet, kaip visada, ne visi draudėsi, nes viskas ūkininkui atsiremia į pinigus. Viską sudeda į laukus pagrindiniam tikslui, draudimui lėšų nebelieka. O draudimas – rizikos mažinimas. Ūkininkai jau ne vienerius metus gana spėriai draudžiasi – juk negali žinoti, kada ir ką gamta iškrės. Tik gaila, kad ne visi gali tai sau leisti“, – situaciją apibūdino su ūkininkais bendraujanti D. Kuzmienė.
Panevėžio rajone pavasario sėja jau eina į pabaigą, po nedaug, bet dar likę neapsėtų laukų, nes praėjusią savaitę technika negalėjo įvažiuoti į laukus užbaigti darbų. Pasak D. Kuzmienės, duok Dieve, kad šią savaitę nors kiek pradžiūtų ir technika galėtų įvažiuoti, nes jau reikia ne tik sėti, bet ir purkšti pasėlius. Jos nuomone, prie gamtos išdaigų ūkininkai jau pripratę, bet viską priimti nėra lengva, tik pakeisti irgi nieko negali.
Sodo vaismedžiai dar reaguos
Panevėžio rajono ūkininkai nerimauja dėl išlaužytų rapsų pasėlių, o sodininkai tikina, kad žalos tikrai bus padaryta ir pražydusiems vaismedžiams. Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“, kurios narių sodai užima daugiau nei 4 tūkst. ha, prezidentė Vitalija Kuliešienė VL aiškino, kad vienais metais sniegas buvo užsnigęs labai trumpai, o šį kartą jis laikėsi nemažai dienų. Vaismedžiams, ypač žydėjusiems, pasak V. Kuliešienės, poveikis tikrai bus.
Asociacijos prezidentė minėjo, kad apsnigtų obelų žiedai buvo žalio kūgio fazėje, pumpuriukai susiformavę, bet obelys dar nežydėjo, kaip ir vėlyvosios vyšnios. Žydėjo tik ankstyvosios trešnės. Tad ji vylėsi, kad obelų, vyšnių žiedai ne visiškai nušalo – nemenka dalis išgyveno, nes gamta prisitaiko.
„Panevėžio regione praėjusią savaitę buvo labai didelis (apie 10 cm) sniego sluoksnis ir šalnelė, tai tikrai jau nebus gausaus derliaus. Dar viliuosi, gal padėtis nebus tokia katastrofiška, kaip buvo 2019 metais ir pernai, kai naktį spustelėjo gerokai daugiau šaltuko ir praradome derlių“, – kalbėjo V. Kuliešienė, susirūpinusi ir tuo, kad šį pavasarį bitės tokiu prastu oru neskrenda ant augalų žiedų.
Kiekvienam regione situacija skirtinga
Jau 20 metų vedu sodininko fenologinį kalendorių, kuriame sukaupta daugiametė patirtis. Kiekvienais metais rašausi svarbiausius pastebėjimus. Tad pagal šį mano kalendorių daugiamečiai stebėjimai rodo, kad Kaukazo slyvaičių žydėjimo vidurkis yra apie balandžio 28 dieną, o šiemet Kaukazo slyvaitės pražydo kur kas anksčiau – jos jau peržydėjo ir numetė žiedlapius. Mano sodo obelų žiedai buvo išlindusių butonų fazėje, kai kur jau buvo matyti ir būsimų žiedlapių spalva. Bet praėjusios savaitės šaltis sustabdė daugelio augalų žydėjimą, todėl tikiuosi, kad obelims jis nepakenkė.
Daugelis praėjusią savaitę laukėme, kokia bus naktis iš antradienio į trečiadienį. Ko gero, tai būtų buvęs pats sunkiausias pranešimas, nes dienomis laikantis 4–5 laipsnių temperatūrai nei aplinka, nei žemė nesuspėja sušilti. Tad stiprios naktinės šalnos galėjo labai lengvai paveikti daugelį žydinčių ar susiruošusių žydėti augalų. Bet tokių negražių dalykų išvengėme – naktimis neatšalo iki tiek, kiek prognozavo sinoptikai.
Aš pats Kauno rajone auginu labai ankstyvų veislių „Rivan“, „Riverso ankstyvoji“, „Burlat“ trešnes, kurios pradeda žydėti labai anksti. Kalendoriuje esu užsirašęs, kad šiemet trešnės žydėjo nuo balandžio 15 dienos, jos jau peržydėjusios, krenta žiedlapiai – viskas. Ko gero, pietiniuose Varėnos, Lazdijų rajonuose trešnės galėjo pražysti dar anksčiau ir ten bitės dar jas lankė. Arba Šiaurės Lietuvoje, Klaipėdos krašte jos galėjo būti nepradėjusios žydėti. Tai praėjusios savaitės atšalimas ten gal nebuvo pragaištingas.
Teko kalbėtis su Panevėžio, Telšių, Molėtų krašto sodininkais. Ir tenai iki šio sniego rimtos šalnos soduose nebuvo. Tad galiu pasidalinti savo, seno „vilko“ patyrimu. Nemažai prikritus sniego, kai jo buvo pilni žiedai, gal nebuvo blogiausia, kas galėjo nutikti.
Neneigsiu, sniegas žiedų piestelėms truputį pakenks ir žiedadulkėms bus labai negerai – sniegas jas sulipdė. Tad vargu, ar galėjo apdulkinti žiedus. Bet kaip nutiko, parodys laikas.
Kitose šalyse prieš šalnas sodininkai ant sodų medžių purškia vandenį, kad jis sustabdytų šaltį. Pas mus Lietuvoje natūraliai buvo šlapia. Tad gal dar ir tai apsaugojo žiedus nuo visiškos nevilties. Nežinau situacijos Biržų, Rokiškio, Ignalinos rajonuose, bet turiu sūnėną sodininką Telšiuose, brolį sodininką Varėnos rajone, su jais ir kitais sodininkais kiekvieną dieną bendrauju. Klausinėju, kada žiedgraužis pasirodė, kiek buvo šalčio, kiek iškrito sniego. Prašė atstoti, nes pas juos pražūtingo šalčio nebuvo.
Stebiu ir tai, kada trešnių, vyšnių žiedai jau baigė žydėjimą, tik tuo laiku buvo labai šalta ir žiedų niekas neapdulkino – kai šitaip šlapia, lyja, sninga, bitės nelankė žiedų, jos net neišskrisdavo iš avilių. Turėtų būti mažiausiai 12–14 laipsnių šilumos, kad bitės skristų. Kalbu ne tik apie nektarą, bitės renka ir baltyminį maistą – žiedadulkes. Kai šalta, augalai neskiria nektaro, bitės negali išskristi. Būtent tuomet labiausiai ir nukenčia augalų žiedai – jų niekas neapdulkina. Taip šiemet nutiko su nemenka dalimi kaulavaisių, kurių derlius gali būti labai prastas. Bet, pabrėžiu, ne dėl šalčio, o dėl to, kad nebuvo kam žiedus apdulkinti.
