„Vilniaus miesto būsto“ duomenimis, šiuo metu būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija naudojasi 859 šeimos (1767 asmenys), iš jų – 88 studentai (dirbantys).
Kas gali gauti kompensaciją?
„Vilniaus miesto būstas“ Veiklos palaikymo grupės vadovė Agnė Matevičienė komentavo, kad nuomos kompensaciją gali gauti visi gyventojai, kurie atitinka tam tikrus kriterijus.
„Gyventojai turi būti deklaravę savo turtą ir pajamas už praėjusius kalendorinius metus. Kompensacijos prašantys gyventojai Lietuvoje negali turėti nuosavybės teise priklausančio būsto arba nuosavybės teise turimas būstas yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc.
Arba nuosavybės teise turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų, arba mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra neįgalusis ar asmuo, sergantis sunkia lėtine liga“, – vardijo specialistė.
Anot jos, nuomos kompensacija priklauso tiems gyventojams, kurie gyvenamosios paskirties būstą nuomojasi iš fizinių asmenų.
„Dar būtina būsto nuomos sutartį sudaryti ne trumpiau kaip 1 metams ir ją įregistruoti VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registre.
Ir savo gyvenamąją vietą deklaruoti Vilniaus mieste. Jeigu kreipiasi nedirbantis studentas, turi būti mokslo ar studijų tikslais pakeitęs nuolatinę gyvenamąją vietą į gyvenamąją vietą Vilniaus miesto savivaldybėje“, – komentavo A. Matkevičienė.
Ji vardijo, kad kompensacijos nėra skiriamos asmenims ar šeimoms, išsinuomojusioms būstą, kurio mėnesinio nuomos mokesčio dydis viršija vidutiniškai per mėnesį asmeniui ar šeimai tenkančias pajamas.
„Tačiau šis reikalavimas nėra taikomas iki 24 metų nedirbančiam asmeniui, kuris mokosi bendrojo ugdymo mokykloje, profesinio mokymo įstaigoje ar aukštojoje mokykloje, mokslo ar studijų tikslais pakeitė nuolatinę gyvenamąją vietą į gyvenamąją vietą kitoje savivaldybėje (nevertinama, ar nuomos kaina viršija pajamas)“ – komentavo A. Matkevičienė.
Kokius dokumentus būtina pateikti?
Specialistė vardijo, kokie dokumentai yra reikalingi:
- prašymas gauti būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją;
- metinė asmens ar šeimos turto ir pajamų deklaracija už praėjusius kalendorinius metus;
- dokumentai, įrodantys pajamų kilmę;
- asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (kortelės, paso) kopija ir visų šeimos narių asmens dokumentų kopijos;
- būsto nuomos sutartis (joje reikia nurodyti visus šeimos narius, kurie nuomojasi būstą);
- pažyma apie artimo giminystės ryšio tarp nuomininko ir nuomotojo nebuvimą;
- jeigu dėl kompensacijos kreipiasi pilnametis, ne vyresnis kaip 24 metų, nedirbantis besimokantis asmuo, kuris mokslo ar studijų tikslais pakeitė nuolatinę gyvenamąją vietą, jis papildomai turi pateikti mokslo ar studijų institucijos išduotą pažymą, patvirtinančią, kad šios institucijos bendrabučiuose nepakanka apgyvendinimo vietų ir (ar) kad šis asmuo neatsisakė jam pasiūlytos apgyvendinimo vietos;
- banko atsiskaitomosios sąskaitos rekvizitai, kur bus pervedama kompensacija.
Dokumentus dėl kompensacijos galima pateikti nuotoliniu būdu internetinės svetainės savitarnoje www.vmb.lt, el. paštu [email protected] arba Vilniaus miesto savivaldybės Klientų aptarnavimo centre, adresu Konstitucijos pr. 3, Vilnius.
Kompensacijos dydis
Kompensacijos dydis nustatomas pagal būsto nuomos sutartyje nurodytą būsto nuomos mokesčio dydį ir asmens ar šeimos skiriamą lėšų dalį būsto nuomos mokesčio daliai apmokėti.
„Asmenims ir šeimoms kompensacijos dydis apskaičiuojamas, iš būsto nuomos mokesčio dydžio atimant 30 proc. būsto nuomos sutartyje nurodyto būsto nuomos mokesčio dalį, kurią apmoka asmuo ar šeima savo lėšomis ir kuri negali viršyti 1 VRP (176 eurų).
O nedirbantiems besimokantiems asmenims kompensacijos dydis apskaičiuojamas, iš būsto nuomos sutartyje nurodyto būsto nuomos mokesčio dydžio atimant mokslo ar studijų institucijos išduotoje pažymoje nurodytą apgyvendinimo mokslo ar studijų institucijos bendrabutyje vidutinį mokesčio dydį asmeniui per mėnesį. Šiems asmenims būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija negali viršyti 0,5 VRP (88 eurų) dydžio. Tačiau kol kas šiuo metu neturime nė vieno tokio kliento“ – komentavo A. Matkevičienė.
3 svarbiausi būsto nuomos sutarties aspektai
Teisingumo ministerija akcentavo nuomos sutarties svarbą. Anot jos, artėjant naujiems mokslo metams, išvykstantiems mokytis į tolesnius miestus studentams itin aktualus tampa būsto nuomos klausimas.
Besidomintieji būsto nuoma turėtų įvertinti ne tik nuomos kainą, būsto vietą, įrengimą, eksploatavimo sąnaudas, bet ir atkreipti dėmesį į svarbiausius teisinius būsto nuomos aspektus.
Pasak ministerijos, nuomos sutartis – svarbus dokumentas, kuris užtikrina tiek nuomotojo, tiek nuomininko teises ir nustato jų pareigas. Tai – oficialus susitarimas, nustatantis sąlygas, pagal kurias nuomojamas turtas. Nuomos sutartis gali būti sudaryta žodžiu ir raštu, tačiau rašytinė sutartis suteikia didesnį saugumą abiem šalims.
Tinkamai sudaryta sutartis padeda išvengti įvairių problemų, todėl verta skirti laiko ir pastangų jos sudarymui.
Nuomos sutartis ne visada turi būti rašytinė, tačiau tik raštu įforminti šalių įsipareigojimai padės išvengti ginčų ar juos išspręsti.
Įstatymas numato, kad paprasta nuomos sutartis ilgesniam nei vienų metų terminui turi būti rašytinė. Šios sutarties forma skiriasi atsižvelgus į ją sudarančius asmenis ir numatomą nuomos terminą. Jei gyvenamąją patalpą ketina nuomoti valstybė, savivaldybė ar juridinis asmuo, turi būti sudaroma rašytinė sutartis.