Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tikina, kad ligos išmokos nėra tokios mažos, o šios srities finansavimas gali atrodyti mažas esą dėl to, kad lietuviai serga mažiau.
Ekspertai teigia, kad ligos išmokos Lietuvoje nėra per mažos ir jų neplanuojama didinti.
Lietuva – statistikos apačioje
Eurostat duomenimis, 2020 metais, palyginti juos su 2019 m., socialinės apsaugos išlaidos ligos išmokoms ir sveikatos priežiūrai, pakilo visose ES šalyse išskyrus Lenkiją.
Jų santykis su bendruoju vidaus produktu (BVP) gerėjo iš dalies dėl nominaliojo BVP mažėjimo COVID–19 pandemijos metu, atkreipia dėmesį Eurostat.
Neseniai paskelbti duomenys rodo, kad didžiąją dalį socialinės apsaugos išmokų visose valstybėse narėse sudarė senatvės pensijos ir ligos išmokos. Taip pat išmokos neįgaliesiems, maitintojo netekusius asmenis, su vaikų priežiūra susijusios išmokos, parama bedarbiams ir socialinę atskirtį patiriantiems asmenis.
Tarp valstybių narių, kurių 2020 metų įverčiai yra pasiekiami, socialinės apsaugos ligos ir sveikatos priežiūros išlaidos procentais nuo BVP buvo didžiausios Vokietijoje (11,2 proc. BVP), Prancūzijoje (10,0 proc.) ir Belgijoje (8,8 proc.), o mažiausios – Lenkijoje (4,8 proc.), Estijoje (5,1 proc.), Lietuvoje ir Latvijoje (abi 5,2 proc.).
Tarp valstybių narių, kurių 2020 metų įverčiai yra skelbiami, socialinės apsaugos ligos ir sveikatos priežiūros išmokų padidėjimas buvo užfiksuotas Kipre (+2,2, procentinio punkto BVP). Toliau sekė Belgija (+1,3 proc. punkto) ir Čekija (+1,2 proc. punkto). Vienintelė šalis, kurioje buvo užfiksuotas mažėjimas, buvo Lenkija (-0,3 proc. punkto).
Ligos išmokos dydis yra pakankamas?
Šiuo metu Lietuvoje ligos draudimo įmokos siekia 2,09 proc., o sveikatos draudimo – 6,98 proc. darbuotojo draudžiamųjų pajamų (darbo užmokesčio).
Taigi, 9,07 proc. savo algos kiekvienas sumoka tam, kad sirgdamas gautų ligos išmoką ir jam būtų teikiamos valstybės garantuojamos sveikatos apsaugos paslaugos.
Paprašyta pakomentuoti naujausius duomenis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigė, kad ligos išmokos Lietuvoje nėra tokios mažos, kaip gali atrodyti.
„Lietuvos ligos ir sveikatos priežiūrai skiriamų išlaidų dalis, palyginti su BVP, yra apylygė su Latvija ir Estija. Pagal ligos išmokos ir darbo užmokesčio santykį, Lietuva tikrai nėra paskutinėje vietoje. Lietuvoje ligos išmoka apdraustajam susirgus yra lygi 62,06 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, kas atitinka apie 80 proc. asmens buvusio darbo užmokesčio į „rankas“, – nurodė ministerija.
Ministerija komentavo, kad artimiausiu metu keisti ligos išmokų dydžių neplanuoja.
„Pabaltijo valstybių mažesnis ligos ir sveikatos priežiūrai skiriamų išlaidų santykis su BVP gali būti sąlygotas mažesniu sergančių asmenų bei asmenų, kuriems teikiama sveikatos priežiūra, skaičiumi bei sukuriamo BVP dydžiu“, – teigė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
„Sodra“ rašo, kad ligos išmoka gali būti skirta, jei asmuo susirgo ir jam išduotas nedarbingumo pažymėjimas.
„Taip pat turite atitikti žemiau nurodytas sąlygas: esate draudžiamas ligos socialiniu draudimu, susirgote darbo laikotarpiu (jei pajamas gaunate pagal autorines sutartis – draudimo laikotarpiu), dėl ligos praradote darbo pajamas, pirmajai ligos dienai turite ne trumpesnį kaip 3 mėn. per paskutinius 12 mėn. arba 6 mėn. per paskutinius 24 mėn. ligos socialinio draudimo stažą“, – nurodo „Sodra“.
Dėl ligos išmokos reikia kreiptis ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo ligos pabaigos dienos.
Prašymą skirti ligos išmoką galima užpildyti internetu, paštu arba atvykus į „Sodros“ skyrių. Sprendimas dėl išmokos gavimo bus priimtas ne vėliau nei per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo.
