„Manau, kad drastiško mokesčių pakėlimo nebus, jo negali būti, nes verslas tiesiog trauksis, neateis investicijos į Lietuvą. kurios ir šiaip yra sustojusios. Čia bus tik nereikalingas supurtymas rinkos – kažkur kažkas padidės, kažkur sumažės, galbūt atsiras naujų mokesčių objektų, su nekilnojamojo turto mokesčiu prasiplės galbūt mokestinė bazė, bet manau kad geriau ne tokie tobuli mokesčiai, bet stabilūs, Mokesčių bet koks nestabilumas, vien informacija apie tai, kad jie bus keičiami, verslo nuotaikas keičia neigiamai“, – interviu Žinių radijui pirmadienį sakė S. Besagirskas.
Jis teigė sutinkantis, kad netolygus darbo jėgos apmokestinimas yra problema, tačiau labiau apmokestinus individualiai dirbančius žmones jie „nueis į šešėlį“ ir dirbs nelegaliai.
„Darbo apmokestinimas netolygus, taip, yra problema, bet (...) yra žmonės, kurių negalima sukontroliuoti, jie dirba su verslo liudijimais, tarsi nesąžininga, kad jie moka mažus mokesčius, ir juos išlaiko tie, kurie dirba pagal darbo sutartį, Bet pabandykite apmokestinti statybininką arba auklę, ar kitus žmones, kurie istoriškai dirba su verslo liudijimais, jie nueis į šešėlį ir dirbs nelegaliai. Teoriškai teisinga, reikia i tą padaryti, bet praktiškai nemanau, kad tai veiks“, – kalbėjo veslininkų atstovas.
S. Besagirsko teigimu, mokesčius reikia didinti, kai ekonomika auga, o kai jai traukiantis dar labiau žlugdyti verslą yra ne pats geriausias sprendimas.
„Dabar verslui reikia išgyventi, ypač kalbant apie mažas ir vidutines įmones, jei jas užgrius dar didesnė mokesčių našta, tai turėsime daugiau bankrotų, gerokai mažesnius darbo užmokesčius, galbūt ir paskatinsime emigraciją. Kitas dalykas, sustabdysime investicijas, nes jeigu verslas neinvestuos, kai ekonomika atsigaus, nebeturėsime ką pasiūlyti rinkoms ir mūsų augimas sustos“, – aiškino Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas.
Komentuodamas Vyriausybės siūlomą bankų solidarumo mokestį S. Besagirskas teigė manantis, kad bankus reikia labiau apmokestinti – jis teigė manantis, kad tai bankai dėl to neturėtų branginti savo paslaugų.
„Bet manau, kad šiandien apmokestinimas jau nebepakels bankų įkainių palūkanų normų, nes mes ir taip turime brangiausius pinigus Europoje, tai jau kilti daugiau nebėra kur, o jei kils, gal atsiras naujas žaidėjas, nes kur yra dideli pelnai, ateina dideli rykliai. Tai pritarčiau papildomam apmokestinimui“, – Žinių radijui teigė S. Besagirskas.
Seimo pavasario sesijoje Vyriausybė planuoja pristatyti kai kurių mokesčių pertvarkos paketą.
Prezidentas Gitanas Nausėda paėjusią savaitę sakė, kad mokesčių reforma yra kertinis Seimo sesijos darbas, kurio iki rudens atidėlioti negalima, tačiau ji neturėtų būti siejama su mokesčių didinimu.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė interviu BNS yra sakiusi, kad bus siūloma įteisinti investicinę sąskaitą, panaikinti dalį lengvatų, suvienodinti gyventojų pajamų mokestį, kad šis labiau priklausytų nuo gaunamų pajamų, o ne veiklos rūšies.
Daugiausia diskusijų, pasak G. Skaistės, Seime kils dėl visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio, kuriam nepritaria ne tik opozicija, bet ir koalicijos partnerė Laisvės partija. Be to, šių metų pabaigoje baigiant galioti pelno mokesčio lengvatai investuojančiam verslui, bus siūloma ją pratęsti penkeriems metams, numatyta ir papildomų galimybių, kaip paskatinti verslą daugiau investuoti.
Šiemet Lietuvos komerciniams bankams, tikėtina, uždirbsiant apie 1 mlrd. eurų bendro pelno, Finansų ministerija ir Lietuvos bankas pasiūlė įvesti laikiną solidarumo įnašą, kuris sudarytų 60 proc. grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį. Iš mokesčio per dvejus metus tikimasi surinkti apie 0,5 mlrd. eurų.
