Rusijai pradėjus kruviną karą prieš Ukrainą, lietuviai ir kitų šalių gyventojai atsisako bet kokių rusiškų ar baltarusiškų prekių, kurias galima rasti parduotuvėse. Taip solidarizuojamasi su ukrainiečiais ir atsisakoma Kremliaus karo finansavimo.
Tačiau yra dalykų, kurie tiesiogiai susiję su Rusija ir kurių taip paprastai neatsisakysi.
Pavyzdžiui, didžioji dalis dyzelino ir benzino, kurį lietuviai pila į 1,3 mln. savo lengvųjų automobilių, yra pagaminta Mažeikių naftos perdirbimo gamykloje. Ji priklauso iš dalies valstybiniam koncernui „PKN Orlen“, kurio didžiausias akcininkas – Lenkijos valstybė.
„Orlen Lietuva“, kaip ir ją patronuojanti bendrovė, oficialiai neatskleidžia kiek Lietuvoje perdirbamos naftos perka iš Rusijos. Kai kuriuose pranešimuose teigiama, kad ši dalis gali siekti iki 50–70 proc.
Į portalo tv3.lt užklausas apie išlaidas rusiškai naftai neatsakė nei Energetikos ministerija, nei „Orlen Lietuva“, nei ją patronuojanti Lenkijos bendrovė. Tačiau jos vadovas teigia, kad visoms kompanijos gamykloms (taip pat ir Lietuvoje) papildomai užsakė žaliavinės naftos iš Saudo Arabijos tiekėjų, praneša Lenkijos žiniasklaida.
Nei Lietuva, nei kitos Baltijos valstybės nepasigamina pakankamai savo elektros. O vartotojai negali atsisakyti rusiškos ar baltarusiškos elektros, nes net nežino, kada namuose deganti lemputė naudoja žalią elektrą, o kada atkeliavusią iš V. Putino ar A. Lukašenkos režimų.
Nemažą dalį gamtinių dujų Lietuva taip pat importuoja iš Rusijos.
Ekonomistai skaičiuoja, kad Lietuvoje bendra energetinių produktų iš Rusijos ir Baltarusijos vertė viršija 3 mlrd. eurų per metus. Taigi, padalijus šią sumą kiekvienam šalies gyventojui, išeitų daugiau nei 1 tūkst. eurų per metus.
Nuo elektros dar nėra nepriklausoma
Bendrovė „Litgrid“ informavo portalą tv3.lt, kad praėjusiais metais į Lietuvą iš Rusijos importuota 2,0 TWh elektros energijos. Tai yra 37 proc. mažiau, palyginti su 2020 m.
Tuo metu Iš Baltarusijos elektros importas nevyksta nuo 2020 m. lapkričio, kai pradėjo veikti Astravo AE. Nuo tada nustatytas 0 MW pralaidumas prekybai. Tiesa, pasigirsta neoficialių svarstymų, kad baltarusiška elektra į mūsų šalį
Kaip informavo „Litgrid“, pernai elektros importas su Rusija sudarė 17 proc. bendro Lietuvos elektros importo ir 16 proc. bendro šalies elektros suvartojimo.
2021 m. metinės išlaidos 1,8 TWh komerciniam importui iš Kaliningrado sudarė 160,4 mln. eurų. Toks kiekis esą buvo suprekiautas elektros biržoje kitos paros (angl. Day-ahead) rinkoje.
Likusią dalį (0,2 TWh) sudarė disbalansas, kurį Lietuva perka arba parduoda priklausomai nuo susidarusios situacijos Lietuvos elektros energijos sistemoje, atsiųstame komentare nurodė „Litgrid‘.
Į klausimą, ar Lietuva galėtų/turėtų atsisakyti rusiškos ir baltarusiškos elektros, bendrovė atsakė taip:
„Lietuva jau anksčiau ėmėsi veiksmų mažindama elektros srautus iš trečiųjų šalių. Nuo 2020 m. lapkričio yra sustabdyti komerciniai srautai su Baltarusija per Lietuvos turimas jungtis.
Trečiadienį ryte paskelbėme, kad nuo ketvirtadienio, kovo 3 d. Baltijos šalių elektros perdavimo tinklo operatoriai mažina komercinį elektros importą per turimas jungtis su Rusija.“
Esą įsigaliojus naujam sprendimui dėl pralaidumų, nuo 2022 m. kovo 3 dienos bendras į Baltijos šalis importuojamos elektros kiekis iš Rusijos negali būti didesnis nei 300 MW.
Atitinkamai per sistemines Lietuvos-Rusijos bei Latvijos-Rusijos jungtis negalės patekti daugiau nei 150 MW elektros energijos. Tai yra minimalūs kiekiai, kuriuos būtina išlaikyti siekiant užtikrinti Baltijos šalių elektros sistemų patikimumą.
„Litgrid“ specialistai pabrėžė, kad pagrindiniai į Lietuvą importuojamos elektros srautai atkeliauja iš mūsų partnerių – Švedijos, Lenkijos ir Latvijos. 2021 m. iš Švedijos buvo importuota 3,7 TWh, importas iš Latvijos sudarė 5 TWh, iš Lenkijos siekė 0,85 TWh. Importas iš šių šalių sudarė 83 proc. viso šalies elektros importo.
„Taigi, sumažinus komercinius srautus iš Rusijos tinklų, kaip ir iki šiol elektros sistemos veikimas didžiąja dalimi bus užtikrinamas vietine elektros gamyba Lietuvoje ir importu iš strateginių partnerių – Europos Sąjungos šalių per turimas jungtis su Švedija, Lenkija ir Latvija.
Kalbant apie šio pokyčio įtaką elektros kainoms, atkreiptinas dėmesys, kad trečiųjų šalių rinkos nėra susietos su Europos elektros rinka, todėl trečių šalių pasiūlymai nėra elektros kainą formuojantys veiksniai Lietuvos prekybos zonoje“, – paaiškino „Litgrid.
Kiek sumokėt už dujas – neaišku
„Amber Grid“ informavo valdanti Lietuvos magistralinių dujotiekių tinklą, kuris sudaro technologines galimybes tiekti dujas Lietuvos vartotojams iš kelių šaltinių: Klaipėdos SGD terminalo, Latvijoje esančios dujų saugyklos ir Baltarusijos.
Planuojama, kad gegužės 1 d. pradės veikti dujotiekių jungtis su Lenkija GIPL. Dujotiekio jungtimi Lietuva yra sujungta su Karaliaučiumi, į kurį per Lietuvą vyksta dujų tranzitas iš Baltarusijos.
„GIPL dujotiekis kartu Klaipėdos SGD terminalu sudaro galimybes Lietuvai gyventi be rusiškos kilmės dujų.
Šiuo metu „Amber Grid“ įgyvendina ir dar vieną svarbų energetinės nepriklausomybės infrastruktūrinį projektą ELLI, kuriuo siekiama dukart padidinti dujų perdavimo pajėgumus tarp Lietuvos ir Latvijos“, – atsiųstame komentare nurodė bendrovė.
Pasak jos specialistų, jau keletą metą didžiąją dalį Lietuvoje sunaudojamų dujų sudaro iš Klaipėdos SDG terminalo transportuojamos dujos. Pernai Lietuva iš terminalo sunaudojo 62 proc. dujų, dar 12 proc. vamzdynais iš Latvijos.
„Tačiau likę 26 proc. buvo transportuota iš Rusijos per Baltarusiją. Dujų importas iš Rusijos per Baltarusiją nuosekliai mažėjo per pastaruosius trejus metus nuo 32 proc. 2019 m. iki minėtų 26 proc. 2021 metais“, – komentavo bendrovės specialistai.
„Amber Grid“ paaiškino, kad dujų neperka ir jomis neprekiauja. Bendrovė valdo ir plėtoja šalies dujų perdavimo infrastruktūrą, kuri naudojama transportuoti dujų tiekėjų užsakytas ir iš įvairių šaltinių įsigytas gamtines dujas.
Kiek Lietuva sumokėjo Rusijai už dujas neatsakė ir Energetikos ministerija.
Šią savaitę surengtoje spaudos konferencijoje apie energetikos aktualijas kalbėjo ir premjerė Ingrida Šimonytė kartu su energetikos ministru Dainiumi Kreiviu. Spaudos konferencijos vaizdo įrašą galite pamatyti straipsnio viršuje.
