Atrodo, kad šiuo klausimu darbdavių ir darbuotojų atstovų nuomonės sutampa – jų teigimu, leidimas dirbti tik tiems, kas turi galimybių pasus, nebūtų efektyvi priemonė pandemijai kontroliuoti.
Neleis dirbti be galimybių paso
Kaip skelbia Europos naujienų portalas „euronews.com“, Italija rugsėjo viduryje tapo pirmąja Europos valstybe, paskelbusia, kad į darbą jų šalyje darbuotojai galės ateiti tik su žaliuoju (galimybių) pasu. Tokia tvarka turėtų įsigalioti nuo spalio 15 d.
Galimybių pasą Italijoje išsiimti gali pasiskiepiję, persirgę arba neigiamą testo rezultatą turintys asmenys.
Visgi nė vieno šių reikalavimų neišpildantys darbuotojai nebūtų atleisti. Praėjus 5 dienoms po įstatymo įsigaliojimo, jų galimybė dirbti būtų suspenduota nemokant atlyginimo.
Be to, kai kuriais atvejais, nepasiskiepiję gyventojai rizikuos ir būti nubausti pinigine bauda iki 1,5 tūkst. eurų, skelbia „euronews.com“.
Ir nors Lietuvoje jokio panašaus įstatymo dar nėra, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) jau yra pateikusi Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisų projektą Vyriausybei.
Jame numatyta, kad paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną dėl užkrečiamosios ligos, darbuotojams, dirbantiems darbus ar vykdantiems veiklą, nurodytą Vyriausybės patvirtintame sąraše, būtų leidžiama dirbti tik pasiskiepijus.
Tokiu atveju išeitų, kad visų Vyriausybės sąraše įrašytų profesijų atstovai turėtų pasiskiepyti – taigi, galėtų išsiimti ir galimybių pasą.
Nemano, kad būtų efektyvu
Kaip naujienų portalui tv3.lt teigė Darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas, galimybių paso tikrinimas darbovietėse nebūtų efektyvus dėl lietuvių „kultūrinių ypatybių“.
„Iš tarybinių laikų mentalitetas dar likęs. Žmonės pradės gal ir juoktis, ir pykti, ir neapkęsti tos tvarkos. Stebiu ir dabar, kaip visose parduotuvėse, kavinėse tikrinama, kur tikrai svetimi žmonės eina ir daugiausia tai (tikrinimas) yra formalus procesas. Jie (tikrintojai) sako – mums svarbu pasižiūrėti datą. Vadinasi, galima su bet kokiu, svetimu (galimybių pasu) eiti ir jiems tiek ir svarbu.
Nors kai kur tikrai labai skrupulingai tikrina, bet didesne dalimi matau, kad gana atsainiai į visą šitą žiūrima – taip „nu va kažkas sugalvojo, tai mes čia imituosime“, – sako D. Arlauskas.
Anot darbdavių atstovo, jeigu kokioje nors įmonėje kas nors užsikrėstų ir atvejis būtų žinomas, kolektyve įsijungtų baimės sindromas, kuris ir priverstų darbuotojus elgtis atsakingiau.
„Baimė yra vienas svarbiausių žmogaus instinktų, kuris verčia kažkaip saugotis. Manau, kad tokiu atveju darbuotojai bijotų dėl savęs ir tokiu atveju, manau, kad jie toleruotų tokią tvarką (tikrinimo).
Bet normaliomis sąlygomis viskas išvirs į formalumą. Abejoju viso šito efektyvumu“, – sako konfederacijos prezidentas.
Tačiau jis visiškai nenuneigia tokios priemonės reikalingumo – tiesiog, kaip sako jis, ji nepasiektų norimo rezultato dėl žmonių kultūrinių ypatybių.
„Kas tinka Italijai – ten kitas mentalitetas. Pas mus suveiktų nebent tuo atveju, kaip minėjau – kai yra koks nors incidentas konkrečioje vietoje.
Tada visi sukrus ir dėl savęs jau sakys – tegul tikrina, kad neapkrėstų mūsų ir nebūtų problemų. O ne dėl to, kad įmonei gali būti problema“, – sako konfederacijos prezidentas D. Arlauskas.
Turi ir kitų pastabų
Savo ruožtu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija dėmesį atkreipia į kiek kitus dalykus. Konfederacijos pirmininkės Ingos Ruginienės teigimu, jei Vyriausybės prioritetas yra darbo vietos saugumas, turėtų būti ir priimtina, kad skiepytis nenorintys darbuotojai galėtų testuotis.
Visgi svarbiausias aspektas, jos teigimu, yra tai, kad galimybių pasas Lietuvoje, kaip dokumentas, teisiškai niekaip nefigūruoja darbo santykiuose.
„Jis galėtų figūruoti, jei jo gavimo taisyklės būtų suvienodintos, kaip yra su pačiais darbo santykiais.
Esminė klaida ir yra, kai kalbėdami apie skiepijimą, testavimą darbo vietai naudojame tą žodžių junginį „galimybių pasas“ ir dėl to turime labai daug problemų – darbdaviai pradeda reikalauti šio dokumento. Ir išeina, kad nepasiskiepijęs darbuotojas turi testuotis kas dvi dienas. Ir tai sumaišo visą sistemą“, – sako I. Ruginienė.
Ji prideda, kad konfederacijai kiek kliūna Vyriausybės pritarimas SAM įstatymo projekto svarstymui Seimo rudens sesijoje.
„Jame numatoma, kad tam tikrų profesijų žmonės į darbą turi ateiti pasiskiepiję, nebent turi tam tikras kontraindikacijas, įrodytas medikų. Tą sąrašą kiekvieną kartą tvirtina Vyriausybė. Bet taip pat ten kalbama ir apie tai, kad darbuotojai turi galimybę ir testuotis.
Kas kliūna labiausiai mums – tai, kad už tą sveikatos patikrinimą turi apmokėti darbuotojas arba darbdavys. Lietuvos atveju, greičiausiai, už tai tektų mokėti darbuotojui. O mes manome, kad neturi taip būti“, – sako I. Ruginienė.
Ji sako, kad nors Vyriausybės keliamas tikslas, kalbant apie darbo vietas, yra saugumas, visi jos veiksmai ir priemonės yra nukreiptos tik padidinti besiskiepijančių skaičių mažinant nepasiskiepijusių gyventojų galimybes nemokamai testuotis.
„Tai nėra blogai, jei siekiama kolektyvinio imuniteto, kuris dažniausiai neatsiranda per dieną ar dvi, o susiformuoja per metus ar kelis. Bet jei mes kalbame apie darbo vietos saugumą, čia yra šiek tiek kitaip. Jeigu nori įsitikinti, kad darbuotojai yra sveiki, jie turi būti pasitikrinę sveikatą. Čia didelę prasmę įgauna testavimas.
(...) Jei Vyriausybė dėtų pastangas apsaugoti darbo vietas, kaip ir daro Vakarų Europos šalys, įvesdamos galimybių pasus į darbo vietas, reikėtų kalbėti apie tai, kad tose šalyse yra didelis dėmesys sutelktas testavimui. Ir kiekvienas žmogus ten gali laisvai testuotis.
Austrijoje net degalinėje gali atlikti testą. Ir tai visiškai bet kada prieinama, nereikia papildomai gaišti laiko ir tau nieko tai nekainuos. Tai mano požiūriu, tokia sistema turėtų būti ir Lietuvoje“, – mano darbuotojų atstovė.
I. Ruginienė taip pat pažymi, kad Lietuvoje jau kurį laiką pažeidžiamas ir Darbo kodeksas, mat nepasiskiepiję darbuotojai paprastai sveikatą tikrinasi laisvu nuo darbo metu.
„Nors kodeksas sako, kad darbui reikalingi sveikatos tikrinimai turi būti atliekami darbo metu arba juose sugaištas laikas išskaičiuojamas iš darbo laiko. Tai va čia yra esminiai dalykai“, – sako I. Ruginienė.
