Dar jie planuoja įpareigoti bankus būstui skolinti ne tik kintamomis, bet ir fiksuotomis palūkanomis, o šios esą neturėtų būti žvėriškai didesnės už kintamąsias. Bankų asociacija abu siūlymus kritikuoja, esą valdžia ėmėsi reguliuoti kainas.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Kodėl kiekvienas turi susimokėti bankams, jei nori išsigryninti pinigų ir kas mėnesį atiduoti po daugiau nei eurą vien už tai, kad turi sąskaitą? Daug žmonių nuolat piktinasi vis didėjančiais bankų mokesčiais, kai bankų pelnai pernai išsipūtė daugiau nei dukart. O didžioji dauguma net nežino – nes bankai neinformuoja – kad egzistuoja teoriškai pigesnis, būtiniausių paslaugų banko krepšelis, kuris per mėnesį kainuoja apie pusantro euro. Lietuvos bankas su Finansų ministerija imasi naujovės – pigiausią paslaugų krepšelį atpiginti trečdaliu.
„Siūlome įstatymu susieti su MMA ir kad šios paslaugos įkainis būtų 1 euras per mėnesį“, – sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Kaip ir dabar, pigiausių paslaugų krepšelis būtų apribotas – nemokamai žmogus per mėnesį galėtų atlikti 15 pavedimų ir išsigryninti 500 eurų.
„Jeigu žmogus, įvertinęs savo poreikius, nustato, kad jam užtenka 15 pavedimų per mėnesį ar išsigryninti apie 500 eurų per mėnesį nemokamai, jis neturėtų mokėti daugiau kaip 1 euro“, – teigia G. Skaistė.
„Pats principas, kad valstybė reguliuoja kainą, veda į paslaugų trūkumą“, – sako Bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.
Bankų asociacija nepatenkinta
Jau gavusi prievolę mokėti vadinamąjį solidarumo mokestį, Bankų asociacija nepatenkinta ir naujais siūlymais. Esą sieti banko krepšelio kainą su minimalia alga nėra prasmės.
„Vis tik tai yra politinis dydis, kuris keičiasi priklausomai nuo trišalių derybų ir Vyriausybės pozicijos. Dėl to nemanom, kad tai geras dydis sieti“, – kalba E. Čipkutė.
„Ar 15 pavedimų šiandien yra tas minimalus poreikis? Nes kai grynaisiais pinigais operacijų mažėja, viskas persikelia į elektroninę erdvę, galbūt tų pavedimų skaičius galėtų būti didesnis. Bet didžiąja dalimi tai daugiau mažiau optimalus paskaičiavimas“, – kalba Vartotojų aljanso viceprezidentas Rytis Jokubauskas.
Komerciniai bankai nepritaria ir kitam ministerijos bei Lietuvos banko siūlymui – įpareigoti bankus būstui skolinti ir kintamomis, ir fiksuotomis palūkanomis.
„Davėjai turėtų pateikti ne šabloninius, bet realius, individualizuotus kiekvienam klientui du siūlymus: vieną su kintamų palūkanų norma, o kitą – bent su 5 metams fiksuota palūkanų norma“, – aiškina Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Europos Centriniam Bankui nulines kintamąsias palūkanas pakėlus iki net keturių procentų, lietuviai būsto paskolų turėtojai finansiškai nukentėjo kur kas labiau nei kiti europiečiai. Mūsų šalyje būsto paskolas fiksuoja vos 3 proc. klientų, kai ES vidurkis – kone 80 procentų.
„Bankai pasiūlydavo tikrai kosmines fiksuotas palūkanas, būdavo visiškai neadekvatu“, – sako R. Jokubauskas.
Tikina, kad naudos neatneš
Lietuvos banko vadovas tikina, kad kosminių skirtumų turi nelikti.
„Skirtumas tarp fiksuotų ir kintamų palūkanų normų turėtų būti pagrįstas objektyviais kredito davėjo patiriamais kaštais“, – teigia G. Šimkus.
Tačiau Bankų asociacija tikina, kad žmonėms tai daug naudos neatneš – fiksuotos palūkanos tiesiog nebūna pigesnės.
„Fiksuota tuo momentu visada bus aukštesnė“, – kalba Bankų asociacijos prezidentė.
Be to, Europos Sąjungos reikalavimuose esą to nėra, tad šitaip Lietuva neva atbaidytų čia ateiti potencialius naujus bankus. Vartotojų aljanso atstovas, atvirkščiai, tikina, kad institucijų užmojis per švelnus.
„Vienas aspektas neramina, kad siūloma fiksuoti tik 5 metams, tai yra pakankamai trumpas laikotarpis. (...) Tampa prasmingesnės, kai kalbam apie 10, 15 metų, o gal net galimybę užfiksuoti visam paskolos laikotarpiui“, – aiškina Vartotojų aljanso viceprezidentas.
Daugiau sužinokite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
Abiem siūlymams dar turės pritarti Seimas.